Jonas Jarutis. Kokios bus kelionės autobusais regionuose po rinkos „liberalizavimo“?

2023 03 23

Ketvirtadienį Seime skubos tvarka buvo balsuojama dėl Kelių transporto kodekso pataisų. Pataisų prireikė todėl, kad valdančiųjų buldozeriu prastūmus šios rinkos „liberalizavimo“ modelį, iškilo grėsmė, kad nuo balandžio mėnesio nebeliks susisiekimo autobusais galimybių ne tik tarp mažesnių miestelių, bet net ir tarp didžiųjų miestų.

Dabar situaciją mėginama taisyti, įvedant pereinamąjį laikotarpį. Tačiau atsakymo į klausimą, ar liepos 1 d., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, autobusai važiuos ne rečiau nei dabar, nėra. Nėra atsakymo ir į klausimą, ar „liberalizavus“ rinką išliks mažesnių miestų autobusų parkai, ar juos nelygioje kovoje nugalės didžiosios įmonės (taigi, ar neturėsime paradokso, kad „liberalizavimo“ dėka turėsime ne didesnę konkurenciją tarp daugybės skirtingų vežėjų, bet kelis didelius monopolistus, kurie ir pasidalins visus maršrutų „paketus“)?

Gal kas pasakys – o koks skirtumas, kokia įmonė veš tarp dviejų miestų? Mažųjų transporto įmonių atveju tai yra nepaprastai svarbu: tokios įmonės kaip UAB „Kupiškio autobusų parkas“ ar UAB „Rokiškio autobusų parkas“ keleivius veža ne tik vietinio susisiekimo maršrutais (mieste ar į rajone esančius miestelius), bet ir tolimojo susisiekimo maršrutais (į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą). Ne paslaptis, kad nors ir nedidelis, bet iš tolimojo susisiekimo maršrutų gautas pelnas iš dalies padengia nuostolingų vietinio susisiekimo maršrutų išlaikymą.

Iki „liberalizavimo“ savivaldybės galėjo neskelbti konkursų vietinio susisiekimo maršrutams – buvo galima vidaus sandorio būdu įgalioti visus maršrutus aptarnauti savivaldybei priklausančią įmonę. Dabar valdantieji po daugybės metų bandymų galiausiai pasiekė, kad ir keleivių vežimui šiais maršrutais būtų skelbiami konkursai. Gaila, bet kolegos V. Ąžuolo pateiktam siūlymui, kad savivaldybės galėtų pačios spręsti, ar daryti viešąjį pirkimą, ar pavesti šiuos maršrutus aptarnauti savo įmonei, nepritarta. Kadangi kai kurie maršrutai bus galimai nuostolingi – teks dotuoti konkursą laimėjusią įmonę, o kadangi savivaldybių biudžetai riboti, kyla klausimas, ar tokie maršrutai išliks ir ar mažesnių miestelių žmonės turės galimybę pasiekti miestus?

Kokia ateitis laukia mažųjų autobusų parkų, jei jie bus pašalinti iš tolimojo susisiekimo rinkos, jei vietiniam susisiekimui skirtos dotacijos iškeliaus didiesiems vežėjams – nesunku nuspėti. Netekus galimybės keleivius vežti tolimojo susisiekimo maršrutais, mažiesiems autobusų parkams tektų bankrutuoti, darbuotojai liktų be darbo, o gyventojai – be keliavimo autobusais galimybių.