Guoda Burokienė. Valstybės tarnybos reforma

2023 05 11

Inicijuoti Valstybės tarnybos reformą likus metams iki naujų Seimo rinkimų ir nesulaukti jos rezultatų, reiškia būti užtikrintam, kad pertvarkos girnos sklandžiai suksis ir vyks tęstinumas. Nors dėl ko buvo inicijuota ši reforma, taip ir liko neaišku. Nes pagrindiniai reformos akcentai sudėlioti į elito atlyginimus ir privilegijas. Teigiama, jog reformos esmė pagerinti valstybės tarnybos veiklą, o gal iš tikrųjų yra per daug valstybės tarnautojų ir tiesiog mechaniškai norima jų skaičių sumažinti, suteikiant daug galių jų tiesioginiams vadovams?

Reformos iniciatoriai teigia, jog suteikus daugiau galių vadovams, valstybės tarnyboje bus pasiektas neabejotinas vadybinis proveržis. Tačiau reformos tikslas turėtų būti ne pagerinti valdininkų gyvenimą, o siekti, kad viešasis sektorius pastūmėtų valstybę į priekį. Dabar gi valstybės tarnyba sutapatinama su verslo struktūra. Tačiau verslininkas rizikuoja ir už rezultatus atsako savo turtu, o valstybės tarnybos vadovas kuo atsako? Savo kėde? Tai ar tikrai jis bus linkęs rizikuoti savo šilta vieta? Ar tai bus esminis reformos akcentas, neatsižvelgiant į valstybės institucinės patirties išsaugojimą?

Visą pusmetį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete vyko reformos svarstymai, ginčijomės, ieškojome geriausių sprendimų. Ir nė viename posėdyje, pabrėžiu, nė viename nedalyvavo vidaus reikalų ministrė. Ji net nepristatė šios reformos. Beje, ministrė komiteto posėdžiuose per 3 metus tedalyvavo vos 2 kartus. Tai tik parodo jos, požiūrį į bendrų sprendimų paieškas.

Šiandien valdantieji turi dėkoti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui Ričardui Juškai ir visam valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biurui, kad pagaliau turime dokumentą, o ne kratinį, kuris buvo ministerijos pateiktas ir kuriam teisininkai turėjo begalę pastabų. Komiteto pirmininkas sugebėjo diskusijoms susodinti prie vieno stalo visas suinteresuotas puses, jas išklausyti, atsižvelgti ir pagaliau rasti sprendimus, tad šiandien bent turime dokumentą, kuriuo, galima sakyti, yra mažiau nepatenkintų ir kuriuo remiantis šiandien Seimo salėje vyksta svarstymas.

Ir visgi ši reforma dar kelia daug abejonių, nes kol kas paliečiama tik nedidelė grupė vadovų ir institucijų, o valstybės tarnautojai vis dar paliekami nežinioje. Antrasis reformos etapas Seimui žadama, jog bus pateiktas rudenį( tikėkimės šių metų). Pilna apimtimi pertvarka tikėtina įsigalios 2025 metų sausio 1d., kai bus pasikeitusi valdančioji dauguma. Tad kas gali užtikrinti šios reformos naudingumą, o ne įneštą chaosą? Nematant reformos visumos, ir galutinio tikslo, neaišku ar ja nebus galutinai sugriauta valstybės tarnautojų motyvacija ir suluošinta pati valstybės tarnyba. 

Valstybės tarnybos reformos esminiai siūlomi keitimai

1. Valstybės tarnautojams išlaikomas priedas už stažą: jis negali viršyti 20 proc. pareiginės algos, skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus. Tiems, kas įsigaliojus įstatymui turės sukaupę daugiau nei 20 proc., turimas dydis fiksuosis ir bus išlaikomas tol, kol žmogus dirbs valstybės tarnyboje, įskaitant ir atvejus, jei keis pareigas ar išeis iš tarnybos, o vėliau atkurs valstybės tarnautojo statusą.

2. Politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams ir prokurorams priedas už stažą nebus mokamas, tačiau pats stažas skaičiuosis toliau. Jei šie asmenys grįš į valstybės tarnybą, gaus priedą už stažą pagal valstybės tarnautojams taikomas taisykles.

3. Bazinis dydis. Įtvirtinamas naujas bazinis dydis – 1785,4 eur, t. y. 2022 metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Šis dydis naudojamas perskaičiuojant pareiginės algos koeficientus, todėl jie, palyginus su pradiniu projektu yra mažesni (VMDU per metus padidėjo virš 200 eur). Tačiau alga eurais nuo to nesikeičia.

4. Vėlesniais metais ne rečiau kaip kas dvejus metus bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiavimas bus daromas tokiu atveju, jeigu planuojant ateinančių metų biudžetą prieš tai buvusių metų faktinės išlaidos darbo užmokesčiui bus mažesnės nei 30 proc. biudžetų pajamų. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius. Dėl konkretaus didėjimo procento bus susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, todėl derybose dalyvaus socialiniai partneriai. Sutartas dydis bus fiksuojamas biudžeto įstatyme.

5. Pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu tokiu pačiu reguliarumu bus indeksuojama pareiginė alga.

6. Įstatymų įsigaliojimas. Liepos 1 d. įsigalios teisėjų ir merų atlyginimo padidėjimas, su nauju baziniu dydžiu susieti perskaičiuoti STT ir žvalgybos koeficientai, visi kiti pakeitimai – 2024 m. sausio 1 d., Seimo narių atlyginimai padidės nuo naujos kadencijos, Premjero ir ministrų – po Seimo rinkimų sudarius Vyriausybę.

7. Atostogos valstybės tarnautojams išlieka kaip šiuo metu galiojančiame įstatyme.

8. Vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statuso pakeitimas į dirbančius pagal darbo sutartis. Nustatoma, kad personalo administravimas, buhalterinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla yra laikoma įstaigos vidaus administravimo veikla ir šias funkcijas turi atlikti ne valstybės tarnautojai. Valstybės tarnautojais nutarta palikti už korupcijos prevenciją atsakingus tarnautojus ir teisinio atstovavimo funkcijas atliekančius tarnautojus.

9. Įstaigos iki 2025 m. turės peržiūrėti valstybės tarnautojų pareigybes ir nurodytas pareigybes arba pakeisti į dirbančius pagal darbo sutartis (ir pasiūlyti tas pareigas dabar tas pareigas einančiam valstybės tarnautojui) arba panaikinti pareigybę. Kad procesas būtų sklandus, Viešojo valdymo agentūra per 5 metus patikrins visas įstaigas ir šiuos įvykdytus procesus.

10. Nors konkursai į valstybės tarnybą bus decentralizuoti, tačiau Viešojo valdymo agentūra prireikus dalyvaus juose. Detalesnę tvarką nustatys Vyriausybė.

11. Profesinių sąjungų dalyvavimas nacionaliniu mastu numatytas derantis dėl darbo užmokesčio fondo indeksavimo dydžio.

12. Valstybės tarnautojai, kurie iki 2023 m. neįgis aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas galės tik esamoje pozicijoje iki 65 metų, jiems negalės būti taikomas tarnybos pratęsimas.

13. Savivaldybės kontrolierių skyrime dalyvaus Kontrolės komitetas, kuris iš dviejų centralizuotai atrinktų kandidatų savivaldybės tarybai siūlys vieną. Kontrolieriams nustatomas dviejų kadencijų limitas, antrai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso, jei taryba patvirtina visus pirmos kadencijos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinius. Pirma 5 metų kadencija esamiems kontrolieriams pradeda skaičiuotis nuo 2024-01-01.

14. Naujų koeficientų taikymas valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams – įstaigų vadovams – visiems taikoma nuo 2024-01-01, jei liko daugiau nei pusę laiko iki esamos kadencijos pabaigos, kitiems netaikoma.

15. Pirmasis darbo užmokesčio fondo perskaičiavimas daromas 2025 metais, planuojant 2026 metų biudžetą (jei atitinka 30 proc. taisyklę).

16. Naikinamas įstaigų skirstymas į grupes (statutiniams reikalingos nuostatos bus perkeltos į Vidaus tarnybos statutą), pareiginės algos mažiausias koeficientas pareigybių grupei nustatomas buvusios 3 grupės dydis, todėl papildomo lėšų poreikio nebus. Įstaigų vadovų koeficientų intervalai apjungti taip, kad mažiausias yra buvusios 3 grupės, o didžiausias – buvusios 1 grupės.

17. Suvienodinami savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės kontrolieriaus koeficientai 1,5–3, vicemeras perkeltas viena pareigybių grupe aukščiau (vicemero mažiausias koeficientas taip pat būtų 1,5).

18. Regioninės plėtros tarybų administracijų direktoriams naikinamas kadencijų skaičiaus apribojimas.