„Tikimės, jog šešėlinės Vyriausybės pasiūlymus ir neatidėliotinų priemonių planą valdančioji Vyriausybė apsvarstys ir priims naudingus sprendimus.“

Guoda Burokienė. Valdančiųjų arogancijai laiko nebėra

2021 08 09

Formuodami šešėlinę Vyriausybę turėjome tikslą – ne kritikuoti poziciją, o teikti jai pasiūlymus ir sprendimų galimybes. Taip, pasinaudoti priešininko patarimais valdantiesiems gal ir neatrodo patrauklu, tačiau pasiūlymus verta apsvarstyti. Tai išmintingumo požymis. Šešėlinės Vyriausybės pasiūlymai nėra tik tuščias oro virpinimas, į juos visgi buvo įsiklausyta. Tik bėda, kad tai buvo padaryta per vėlai. Jei būtų iš pat pradžių pasinaudota mūsų siūlymu neįsileisti migrantų, juos stabdyti ir grąžinti atgal į Baltarusiją, šiandien nereikėtų milijonus eurų skirti jų apgyvendinimui, išlaikymui, gydymui, o ir mūsų gyventojai jaustųsi saugesni. Ir nereikėtų su siaubu skaičiuoti, jog iki metų pabaigos Lietuvą gali užplūsti iki 40 tūkst. nelegalių migrantų. Na, o nenorėjimo girdėti ir arogantiškumo kainą šiandien moka visi Lietuvos gyventojai. Ir tai ne tik nelegalūs migrantai. Problemų šalyje yra gerokai daugiau.

Stebėdami valdančiųjų Vyriausybės darbą įžvelgiame ne tik kai kurių ministrų arogantiškumą. Labiausiai nuvilia jų nekompetencija. Laiko mokytis nėra – reikia dirbti. O dar jei užgriūna netikėti iššūkiai, nekompetencijos ir patirties stokos jau negali pridengti nei Vyriausybės vadovė, nei į priešakines linijas stumiami viceministrai.

Šiandien didžiulį nerimą kelia Vyriausybės koordinuojama užsienio politika. Tiksliau – iš esmės nesprendžiamos nelegalios migracijos problemos, nuoseklaus plano, kaip suvaldyti kilusią krizę, neturėjimas, nebendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis. Vertindami susidariusią situaciją šalyje, mūsų šešėlinė Vyriausybė valdančiųjų Vyriausybei pateikė 10 neatidėliotinų priemonių planą ir siūlo nedelsiant imtis konkrečių veiksmų.

Pirmiausiai turi būti paskirtas Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES). Reikalingos sutelktos visos ES pastangos kalbantis tiek su Iraku, kitomis kilmės valstybėmis, tiek ir su Baltarusija. Kito kelio, kaip diplomatinis veikimas, panaikinti nelegalios migracijos priežastis Lietuva neturi. Turime kreiptis ir į ES, ir į NATO sąjungininkus, žinomus politinius lyderius, trečiąsias valstybes, prašant, jog šie dėtų diplomatines pastangas darant spaudimą Baltarusijos rėžimui bei kilmės valstybėms.

Kadangi Baltarusijos oro erdvė išlieka pagrindiniu Baltarusijos vykdomo hibridinio karo įrankiu, būtina siekti, kad būtų uždaryta Baltarusijos oro erdvė. Sienos kontrolę palengvintų fizinis barjeras, kuris veiktų atgrasančiai, būtų naudingas ir dėl kontrabandos užkardymo. Vyriausybė turi siekti, kad prie fizinio barjero finansavimo prisidėtų ES, užuot jį stačiusi skolintomis lėšomis.

Turi būti trumpinamas nelegalių migrantų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laikas. Situacija, kai per vieną mėnesį išnagrinėjama prašymų mažiau, nei per vieną dieną ateina migrantų, yra neadekvati. Jų išsiuntimas siųstų aiškią žinią valstybėms, jog nelegali migracija per Lietuvą yra neįmanoma. Taip pat turi būti pasiektas susitarimas ES lygmeniu dėl nelegalių migrantų skaičiaus Lietuvoje, nuo kurio įsijungia savitarpio pagalbos mechanizmai ir dalį nelegalių migrantų perima kitos ES šalys narės. Pasitelkiant ES Vadovų Tarybą, kitus diplomatinius kanalus reikia pradėti diskusijas dėl ES teisyno ir tarptautinės teisės pokyčių, siekiant užtikrinti, kad hibridinės atakos metu vienų valstybių organizuojamiems asmenų srautams į kitas valstybes nebūtų taikomos tarptautinės pabėgėlių teisės normos. Tai ateityje leistų nesvarstyti asmenų prieglobsčių prašymų, išskyrus tuos atvejus, jei prieglobsčio Lietuvoje prašo Baltarusijos piliečiai, o ir kitoms ES valstybėms narėms suteiktų instrumentą gintis nuo panašių hibridinių atakų išpuolių. Taip pat privalu siekti tarptautinio teisingumo įgyvendinimo ir rengtis kreipimuisi į Jungtinių Tautų Teisingumo Teismą, prašant tarptautiniu mastu pripažinti Baltarusijos vykdomą agresiją prieš Lietuvą, o taip pat siekti išsiieškoti jos padarytą žalą.

Labai svarbu ir būtina dirbti su bendruomenėmis. Visos valdžios pastangos bus bevaisės, jei Lietuvos žmonės nesijaus saugūs, nebus su jais šnekamasi, jiems teikiama tiksli informacija, girdimi jų lūkesčiai ir nuomonė.

Tikimės, jog šešėlinės Vyriausybės pasiūlymus ir neatidėliotinų priemonių planą valdančioji Vyriausybė apsvarstys ir priims naudingus sprendimus. Mūsų šalyje turi būti užtikrintas ne tik saugumas, bet ir stabilumas. Deja, bet problemų valstybėje yra ir kitose srityse, tad arogancijai nei vietos, nei laiko tiesiog nebeturime.