Guoda Burokienė. Regioninė „politika“ pagal valdančiuosius: gyventi regionuose – didžiulė prabanga 

2023 05 03

Jei dar prieš gerą penketą metų jaunos poros sprendimas įsigyti būstą ir gyventi kaime būdavo palydėtas pritarimu, tai dabar gi būsite pavadintas mažų mažiausiai keistuoliu. Šiandien sprendimas gyventi regione prilygtų turtuolio nuotykių ieškojimui, siekiant patirti ekstremalių iššūkių.

Jei prieš keletą metų jaunimui viena iš paskatų rinktis gyvenimą regione buvo lengvatinė būsto paskola, šiandien gi ji susitraukė iki beveik nebepasiekiamos svajonės. Jei iliustruoti pinigine išraiška, tai net tris kartus buvo sumažinta subsidijų jaunoms šeimoms būstui įsigyti skiriama suma – nuo 25 milijonų, skirtų praėjusiais metais, iki 8 milijonų šiems metams.

Na, būsto įsigyti su lengvatine paskola, panašu, nebepavyks. Bandykime po tuos regionus tiesiog pasivažinėti ir pasižvalgyti. Vos už Vilniaus lentos pasukus nuo greitkelio į artimiausią kaimą, netruksime susimąstyti ar mūsų ekskursija to verta. Keliuose vienos duobės, o jų apvažiavimas panašus į pasivažinėjimą „slalomo“ trasa. Vieną kartą pravažiavus tokiais keliais gal tiesiog patirsi nuotykį ir tiek. Bet nuolat gyvenantiems kaime ar atokiau nuo miesto tokie pasivažinėjimai juoko nekelia. Laužomi ir kitaip gadinami automobiliai, kuriuos reikia remontuoti. Ir tikrai ne už ačiū.

Nenorintiems gadinti savo automobilių, būtų galima važiuoti viešuoju transportu, kaip kad didmiesčių merai gyventojams siūlo. Bet štai tik menkutis nepatogumas – kai kur autobusai visai nevažiuoja, kai kur važiuoja vos kelis kartus per dieną. Tad gali būti, jog ryte autobusas Jus nuveš, o parveš tik vakare.

Bet dar nepraraskime vilties. Juk jei regione gyvena mažai žmonių, tai gal ten vaikai sulaukia didesnio pedagogų dėmesio, nes klasėse vaikų mažiau nei miesto mokyklose. O ir medikai turi daugiau laiko pacientui, ne tokie apkrauti kaip didmiesčiuose. Būtų logiška, bet oi, ne. Priešingai – vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės, valdančiųjų terminais, optimizuojamos. O žmogiškai sakant – uždaromos, nes neapsimoka jų išlaikyti. Ir kam čia rūpi, kad su pjūklu įsipjovus ar gimdyvei tenka iki 100 km tais kaimų „slalomais“ lėkti. Juk ne kasdien.

Bet gal tuomet parduotuvėse produktų pasirinkimas didesnis, ne taip greitai išperka? Kur tau. Vis dažniau iš gyventojų išgirstu, kad jų kaime neliko nė vienos parduotuvėlės. O artimiausia – už 5 km ir ta pati mažutė. Atvažiuojantys ant ratų vagonėliai „plėšia“ nuo gyventojų paskutinius skatikus – kur gi dėsitės, ko jau ko, bet poreikio valgyti neatsisakysite. Ir vaikams ledų tai jau tikrai nupirksit.

Na, bet gal tuose regionuose bent jau saugu? Žmonių nedaug, vieni kitus pažįsta. Būtent, matyt dėl tos priežasties, kad gyventojai „vištas“ vagiančius ir patys sugauna, sumažintas ir policijos pareigūnų regionuose skaičius.

Beje, regionuose neliko ir pašto skyrių, trūksta bankomatų, uždaromos vaistinės. O kas tuomet dar liko? Na, liko grynas oras ir gamtos ramybė. Šiandien kaimuose gali gyventi tik turtingi. Nors realiai juose liko tik kantrūs gyventojai, tikintys, kad galbūt situacija tuoj pasikeis. Praėjusią kadenciją „valstiečiai“ matė didelę prasmę investuoti į regionus ir juos atgaivinti. Tam buvo skiriamos lėšos, įgyvendinami jaunimo pritraukimo, verslo plėtros, darbo vietų sukūrimo projektai. Tuo tarpu šią kadenciją Seimo posėdžiuose ir įvairių diskusijų metu valdantieji įrodinėja, jog investuoti į regionus neapsimoka. Jų manymu, kaimų naikinti net nereikia, jie be paslaugų ir investicijų tiesiog patys išnyks. Kol požiūris nepasikeis, išvada tik viena – šiandien gyventi regionuose yra didžiulė prabanga.