Aušrinė Norkienė. Per 1000 jaunų šeimų vis dar nežinioje dėl pirmojo būsto

2023 03 31

Daugelis jaunų šeimų labai sunerimo sužinojusios, kad 2023 metais finansinei paskatai už pirmąjį būstą regionuose įsigyti skirti vos 8 mln. eurų, iš jų 4 mln. eurų – naujoms pažymoms, patvirtinančioms teisę į pirmąjį būstą. Tai – tris kartus mažiau nei 2022 m, kai buvo numatyta 24 mln. eurų.

Seimo plenarinio posėdžio metu paklausiau socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, kodėl 2023 metais taip ženkliai ir be jokio išankstinio įspėjimo buvo sumažintas šios programos finansavimas? Juk jaunos šeimos planuoja savo ateitį, derina būsto pirkimą su pardavėjais, sumoka avansą, tačiau dėl susidariusios situacijos šiuo metu jas praranda ir netgi jaučiasi apgautos valstybės.

M. Navickienės atsakymas tikrai nenudžiugino ir nenuteikė optimistiškai. Ji pabrėžė, kad finansavimas kol kas nebus didinamas ir tarsi siekdama sumenkinti 2017 m. spalio 19 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybės priimtą Šeimos stiprinimo įstatymą nurodė, kad jame svarbiausia dalis buvo tik skatinti gimstamumą, o šis tikslas nepasiektas. Neva, todėl reikia daug ką keisti. Bet ką ir kada reikia keisti, ministrė neatsakė.

Manyčiau, problema yra ta, kad tiesiog nenorima skirti finansavimo ir ši Vyriausybė neskiria deramo dėmesio šeimos stiprinimui ir tam, kad žmonės tiesiog turėtų savo stogą virš galvos ir norėtų kurtis savo šalyje.

Prieš penkerius metus palankiai jaunų šeimų vertinamo pirmo būsto įsigijimo projekto tikslas buvo padėti jaunoms šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų ir turimo turto, apsirūpinti nuosavu pirmuoju būstu regionuose. Buvo siekiama prisidėti prie jaunų šeimų emigracijos mažinimo ir demografinės padėties gerinimo.

Ar ši Vyriausybė išvis turi viziją, ko siekia ir kokia laukia mūsų šalies ateitis? Ar viską nori sugriauti ir palikti chaosą, kurį kuopti reikės kitiems?