Šešėlinės Vyriausybės XI posėdyje – gilėjančios problemos regionuose

2021 09 21

Trečiadienį, rugsėjo 22 d., 12.30 val., LR Seimo LVŽS frakcijos salėje (I rūmai) vyks XI Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuotos šešėlinės Vyriausybės posėdis. Jame numatyta diskusija apie gilėjančias problemas regionuose, sudėtingą situaciją savivaldybėse, o taip pat I. Šimonytės Vyriausybės planus mažinti surenkamų mokesčių dalį, kuri atitenka savivaldai, neapibrėžtumą, kylantį dėl merų rinkimų ir statuso neaiškumo. Diskusiją moderuos šešėlinė vidaus reikalų ministrė Guoda Burokienė ir šešėlinė aplinkos ministrė Ligita Girskienė. Posėdyje kviečiami dalyvauti: Lazdijų merė Ausma Miškinienė ir Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras.

„Mes matome, kad savivaldybėms yra numetamos atsakomybės, kurias turėtų prisiimti Vyriausybė, pavyzdžiui, skiepijimo nuo COVID-19 koordinavimas. Taip pat matome daug nesiskaitymo su savivaldybių gyventojais, kada nelegalių migrantų problema sprendžiama paprastų žmonių sąskaita, valdžiai nesuderinus visų nelegalių migrantų apgyvendinimo ir išlaikymo aplinkybių su vietos bendruomenėmis. Abiem atvejais iš Vyriausybės pusės matome ne tik nesiskaitymą ir atsainų požiūrį į regionuose gyvenančių žmonių poreikius, bet ir problemų permetimą ant kitų pečių“, – sako šešėlinis premjeras Ramūnas Karbauskis.

LVŽS šešėlinė Vyriausybė primena, jog prieš metus Lietuvos politinės partijos pasirašė susitarimą – memorandumą, kuriuo buvo siekiama didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir atsakomybę. Šiuo dokumentu buvo siekiama užtikrinti šimtaprocentinį valstybės savivaldybėms deleguotų funkcijų finansavimą, peržiūrėti funkcijų pasiskirstymą tarp centrinės ir vietos valdžių, didinti savivaldybių įtaką formuojant ir įgyvendinant regioninės politikos tikslus.

„Nuo šio dokumento pasirašymo praėjo lygiai metai, tačiau dėl Lietuvos regionų lig šiol nepadaryta visiškai nieko. Lig šiol didėja regionų atskirtis. Sostinė „nuvažiavo“ viena kryptimi, likusi Lietuva – kita. Sunkiau besiverčiančiose savivaldybėse auga ekonominė ir socialinė įtampa, žmonės praranda pasitikėjimą valstybe“, – sako G. Burokienė.

Pasak jos, vietos valdžios investicijos, lyginant su bendruoju vidaus produktu, vis dar žemesnės už Europos Sąjungos (ES) vidurkį.

„Didžiulės ES investicijos – struktūriniai fondai ir Gaivinimo fondo lėšos galėtų ne tik didinti savivaldos pajamas, bet ir iš esmės pakeisti mūsų valstybės socialinę ir ekonominę situaciją. Lietuvai suteikta didžiulė galimybė reikšmingai sumažinti regioninius netolygumus. Tačiau šios galimybės Vyriausybė neišnaudoja. Maža to, regionų finansavimui skirti 30 procentų lėšų iš ES struktūrinių fondų buvo numatytas ir įtvirtintas įstatymu dar praėjusioje kadencijoje. Konkretaus plano, kaip įstatymas bus vykdomas, nėra iki šiol“, – teigia šešėlinė vidaus reikalų ministrė Guoda Burokienė.

Anot jos, savivaldybės taip pat laukia ir naujų, efektyvesnių priemonių tvariai plėtrai, pavyzdžiui, galimybių skolintis regionų investiciniams projektams sudarymo ar savivaldybių skolinimosi sąlygų su centrinės valdžios suvienodinimo pastangų, paskatų kurti stipresnius ir savarankiškus regionus, kurie gali tapti centrinės valdžios partneriais. Ir šioje srityje vis dar jokių sprendimų nėra.

Šešėlinė aplinkos apsaugos ministrė Ligita Girskienė teigia, kad savivaldybėms su šia valdžia gresia netekti dalies surenkamų mokesčių, todėl LVŽS šešėlinė Vyriausybė teiks alternatyvius pasiūlymus šiuo metu aplinkos ministerijos rengiamam planui.

„Dabar ruošiasi atimti taršos mokesčių pinigus, kurie savivaldybėms, įgyvendinančioms bent kažkokias aplinkosaugines priemones, yra labai svarbūs. Pavyzdžiui Klaipėda kasmet gali planuotis apie 0,5 mln. eurų savo biudžete, o ateityje gali to netekti. Savivaldybės nebegaus savo dalies aplinkos taršos mokesčio, surenkamo iš stacionariųjų taršos šaltinių, vietoj to numatant savivaldybėms skirti visą 100 proc. iš mobiliųjų taršos šaltinių sumokamą taršos mokestį, kuris, tikėtina, bus nepalyginamai mažesnis ir pajamos iš jos sunkiai prognozuojamos, juolab, kad palaipsniui, įgyvendinant „žaliąsias priemones“, jos neabejotinai mažės. Savivaldybės nebegaus savo dalies mokesčio už naudingąsias iškasenas, vietoj to numatant savivaldybėms skirti visą 100 proc. mokesčių už vandenį ir gruntą. Kaip dėl to pasikeis savivaldybių pajamos nėra aišku, kadangi savivaldybės iki šiol šias pajamas gaudavo viena eilute, kaip mokesčius už valstybinius gamtos išteklius. Papildomai atkreipiu dėmesį, jog Savivaldybės nebegaus mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, tačiau Įstatymų projektuose paliekama prievolė savivaldybėms finansuoti medžiojamų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones ir Medžioklės įstatyme numatytų dokumentų rengimą. Iki šiol gaunamą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą dalį, savivaldybės galėjo naudoti išskirtinai tik minėtoms su medžiojamų gyvūnų žala ir Medžioklės įstatymu susijusioms priemonėms finansuoti, dabar gi finansavimo prievolė paliekama, o pajamos atimamos“, – sako L.Girskienė.

Diskusijos lygmenyje yra ir daugiau savivaldos problemų, kurios nesprendžiamos ir apsunkina savivaldybių darbą. Visa tai bus aptarta šešėlinės Vyriausybės posėdyje.

Šiame posėdyje taip pat numatyta reaguoti į tai, kad I.Šimonytės Vyriausybė nesilaiko teisės aktų ir laiku neteikia informacijos bei ignoruoja bet kokias pastangas konstruktyviam dialogui su šešėline Vyriausybe.