Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) siūlo valdančiosios koalicijos partneriams – Lietuvos socialdemokratų partijai ir Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – priimti keturis konkrečius politinius sprendimus, kuriais siekiama sustiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą, užtikrinti skaidrų ir efektyvų gynybos lėšų panaudojimą bei numatyti ilgalaikį vidaus saugumo finansavimą.
Seime pristatydama savo iniciatyvą LVŽS pabrėžia, kad augant karinėms grėsmėms ir didėjant gynybos finansavimui valstybė privalo stiprinti ne tik kariuomenę, bet ir visas institucijas, atsakingas už šalies saugumą ir atsparumą.

LVŽS siūlo koalicijos partneriams sutarti dėl keturių sprendimų:
1. Inicijuoti NATO „Building Integrity“ ekspertinį krašto apsaugos sistemos vertinimą, apimantį gynybos pirkimus, finansų valdymą, vidaus kontrolę, skaidrumą ir korupcijos prevenciją.
2. 2027 metų valstybės biudžete numatyti aiškią vidaus saugumo ir valstybės atsparumo finansavimo kryptį, atsižvelgiant į NATO Hagos susitarimą dėl 5 proc. BVP investicijų į gynybą ir su saugumu susijusias sritis bei laikantis NATO nustatytų kriterijų.
3. Parengti ilgalaikį vidaus saugumo pajėgumų stiprinimo planą, kuriame būtų nustatyti konkretūs institucijų poreikiai, prioritetai, finansavimas, įgyvendinimo terminai ir atsakingos institucijos.
4. Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtinti vientisos valstybės saugumo sistemos principą, pagal kurį karinė gynyba, vidaus saugumas, žvalgyba, kontržvalgyba, kibernetinis saugumas, civilinė sauga, sveikatos sistemos pasirengimas, švietimas ir visuomenės atsparumas būtų stiprinami kaip tarpusavyje susijusios nacionalinio saugumo dalys.

NATO ekspertinis vertinimas – didesniam krašto apsaugos sistemos skaidrumui

LVŽS atkreipia dėmesį, kad didėjant gynybos finansavimui turi didėti ir valstybės gebėjimas šias lėšas panaudoti skaidriai, efektyviai bei laiku.
Viešai keliami klausimai dėl Krašto apsaugos ministerijos asignavimų panaudojimo, gynybos pirkimų organizavimo ir priežiūros, o Valstybės kontrolės auditų išvados rodo sisteminių problemų ir rizikų.
Todėl siūloma, kad Vyriausybė inicijuotų Lietuvos dalyvavimą NATO „Building Integrity“ programos savęs vertinimo ir ekspertinio tarpusavio vertinimo procese.
Šio vertinimo metu, suderinus apimtį su NATO ekspertais, būtų galima įvertinti gynybos pirkimų planavimą, strateginių įsigijimų valdymą, vidaus kontrolės veiksmingumą, korupcijos prevenciją, sprendimų priėmimo atsekamumą ir gynybos asignavimų panaudojimo efektyvumą.
„Kai Lietuva gynybai skiria istorinio masto finansinius išteklius, turime užtikrinti, kad kiekvienas euras realiai stiprintų valstybės saugumą. NATO ekspertų įtraukimas būtų ne politinės konfrontacijos priemonė, o galimybė objektyviai įvertinti valdymo sistemas, nustatyti jų silpnąsias vietas ir sustiprinti visuomenės bei sąjungininkų pasitikėjimą“, – teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas.

Vidaus saugumas – neatsiejama Lietuvos gynybos dalis

LVŽS pabrėžia, kad šiuolaikinės grėsmės prasideda ne tik nuo karinės agresijos. Priešiškos valstybės gali veikti per diversijas, sabotažą, kibernetines atakas, neteisėtus finansinius srautus, dezinformaciją ir žvalgybines operacijas.
Todėl Lietuvai būtina užtikrinti keturis gebėjimus: laiku užkardyti grėsmes, nedelsiant reaguoti į incidentus ir atkurti sutrikdytas funkcijas, patikimai nustatyti vykdytojus bei tikruosius užsakovus ir parengti proporcingą nacionalinį bei sąjungininkų atsaką.
Tam būtina stiprinti kriminalinę policiją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, žvalgybos ir kontržvalgybos institucijas, kibernetinio saugumo bei civilinės saugos pajėgumus.
„Rusija ir kiti priešiški veikėjai gali bandyti silpninti valstybę iš vidaus dar iki atviro karinio konflikto. Todėl stipri kariuomenė turi remtis stipriomis vidaus saugumo institucijomis. Lietuvos išorės gynyba ir vidaus saugumas – tai vienas valstybės saugumo šarvas“, – pabrėžia D. Gaižauskas.

2027 metų biudžetas – galimybė sistemiškai stiprinti visos valstybės saugumą

LVŽS siūlo jau rengiant 2027 metų valstybės biudžetą politiškai sutarti dėl konkrečių vidaus saugumo ir valstybės atsparumo investicijų.
2025 metų NATO Hagos viršūnių susitikime sąjungininkės įsipareigojo iki 2035 metų kasmet investuoti 5 proc. BVP į pagrindinius gynybos poreikius ir su gynyba bei saugumu susijusias sritis.
Pagal susitarimą ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP turi būti skiriama pagrindiniams gynybos poreikiams, o iki 1,5 proc. BVP gali būti apskaitoma NATO kriterijus atitinkančioms su gynyba ir saugumu susijusioms investicijoms.
LVŽS siūlo šias galimybes įvertinti planuojant investicijas į kritinės infrastruktūros apsaugą, kibernetinį saugumą, civilinę parengtį, statutinių tarnybų technologinius pajėgumus, bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo priemones, gyventojų perspėjimo ir evakuacijos sistemas.
Taip pat siūloma stiprinti sveikatos sistemos pasirengimą krizėms ir karo grėsmėms, medicininių rezervų kaupimą, taktinės medicinos specialistų rengimą bei įtraukti švietimo sistemą, plėtojant nacionalinio saugumo kompetencijas, karinį rengimą universitetuose ir pradinį karinį rengimą mokyklose.
Pabrėžiama, kad ne visos vidaus saugumo institucijų išlaidos automatiškai atitinka NATO kriterijus, todėl finansavimas turi būti siejamas su konkrečiais pajėgumais ir išmatuojamais rezultatais.

Nacionalinio saugumo strategijoje – vientisa valstybės saugumo sistema

LVŽS taip pat siūlo ilgalaikiame valstybės saugumo planavime aiškiai įtvirtinti, kad nacionalinis saugumas nėra vien krašto apsaugos sistemos atsakomybė.
Kariuomenė, policija, sienos apsauga, žvalgybos ir kontržvalgybos institucijos, civilinė sauga, sveikatos ir švietimo sistemos bei visuomenės atsparumas turi būti stiprinami nuosekliai ir koordinuotai.
Tam siūloma parengti ilgalaikį vidaus saugumo pajėgumų stiprinimo planą, numatant konkrečius finansinius poreikius, įgyvendinimo terminus ir atsakomybę už rezultatus.

LVŽS kviečia koalicijos partnerius nedelsti

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo visus keturis klausimus artimiausiu metu aptarti valdančiosios koalicijos politiniu lygiu ir priimti bendrus sprendimus.
„Lietuva artimiausiais metais investuos į savo saugumą precedento neturinčius finansinius išteklius. Tačiau nacionalinis saugumas negali būti matuojamas vien gynybai skiriamais milijardais. Jis turi būti vertinamas pagal realų valstybės gebėjimą apsaugoti žmones, užkardyti grėsmes, atremti agresiją ir užtikrinti valstybės veiklos tęstinumą.
Mūsų tikslas – ne atskiros stiprios institucijos, o stipri, koordinuotai veikianti ir atspari Lietuvos valstybė. Vidaus ir išorės saugumas – vienas valstybės šarvas“, – apibendrina D. Gaižauskas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Kontaktai žiniasklaidai
Dainius Gaižauskas
Lietuvos Respublikos Seimo narys
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys
Tel. +370 650 38878
El. paštas: dainius.gaizauskas@lrs.lt