LVŽS frakcija kovo mėnesį pasitraukė iš rinkimų reformai skirtos darbo grupės taip išreikšdami savo nepritarimą radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią inicijavo valdantieji.

Valdantiesiems atsitraukus, LVŽS frakcija grįžta į darbo grupę dėl rinkimų

2021 05 06

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasiūlius, frakcija grįžta į Seimo darbo grupę dėl rinkimų sistemos tobulinimo.

„Kadangi konservatoriai traukiasi nuo savo siekių paversti valstybę totalitarine ir susikurti sau palankią rinkimų sistemą, šiandien frakcijai pasiūliau grįžti į darbo grupę dėl rinkimų ir teikti pasiūlymus, kurie mūsų rinkimų sistemą tobulins ir užtikrins demokratinius bei nepriklausomus rinkimus“, – sako R. Karbauskis.

LVŽS frakcija kovo mėnesį pasitraukė iš rinkimų reformai skirtos darbo grupės taip išreikšdami savo nepritarimą radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią inicijavo valdantieji. Frakcija įvertino valdančiųjų vienpusiškus siekius, kurie nukreipti tik į jų pačių galios stiprinimą ir siekį susikurti sau palankią rinkimų sistemą, kuri užtikrintų pergalę kituose savivaldos ir Seimo rinkimuose. Tada LVŽS frakcijos atstovai teigė, jog valdančiųjų elgesys sau palankiai transformuojant rinkimų sistemą būtų sukūręs pavojingą precedentą, kad esminiai politinės sistemos dalykai – Seimo sudėtis ir jo sudarymo principai, valstybės vadovo rinkimų tvarka – gali būti kaitaliojami priklausomai nuo to, kokia partija vadovauja Seimo daugumai ir kas jai yra palanku kituose rinkimuose.

„Jie siūlė Prezidentą išsirinkti Seime, t.y. jį Lietuvai paskirtų Seimas taip, kaip konservatorių partija paskyrė sau pirmininką Gabrielių. Jie taip pat siekė panaikinti vienmandates Seimo rinkimuose, nes jiems atrodo, kad šalį valdyti turi konservatorių grupuotė, be jokios atskirų politikų asmeninės atsakomybės. Mūsų nuomones buvo išsiskyrusios ir dėl merų rinkimų“, – sako R. Karbauskis. Nė viena iš valdančiąją daugumą sudarančių partijų šių ketinimų nedeklaravo savo rinkimų programose.

LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigia, jog rinkėjai ypač vertina galimybę asmenybes rinkti tiesiogiai ir paprastai aktyviai pasisako už Seimo nario rinkimą vienmandatėje apygardoje ar tiesioginius mero rinkimus, o tiesioginiuose Prezidento rinkimuose paprastai fiksuojamas didžiausias rinkėjų dalyvavimas.

„Valdantiesiems atsitraukus nuo savo ketinimų, šiandien svarbiausias uždavinys tobulinant rinkimų sistemą – siekti, jog tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančiu būdu. Mes konstruktyviai siūlysime atitinkamas Konstitucijos pataisas ir kviesime visas partijas jas paremti. Šiuo metu turime du variantus ir ieškosime pritarimo“, – sako A. Norkienė.