„Tai grėsminga, labiausiai Lietuvoje ir pasaulyje paplitusi onkologinė liga, kurią dažniausiai sukelia rūkymas ir aplinkos tarša – nuo profesinės aplinkos iki radiacijos ir buitinės chemijos.“

Rimantė Šalaševičiūtė. Plaučių vėžys: ankstyvoji diagnostika išgelbėtų daug gyvybių

2021 08 04

Plaučių vėžiu kasmet Lietuvoje suserga iki 1500 žmonių, miršta apie 1200. Iki penkerių metų išgyvena vos 9 proc. susirgusiųjų šia klastinga, ankstyvose stadijose „nebylia“ ir simptomų nerodančia liga. Tai grėsminga, labiausiai Lietuvoje ir pasaulyje paplitusi onkologinė liga, kurią dažniausiai sukelia rūkymas ir aplinkos tarša – nuo profesinės aplinkos iki radiacijos ir buitinės chemijos.

Kaip pripažįsta medikai, aptikti plaučių vėžį ankstyvoje stadijoje prilygsta stebuklui. Tokiu atveju penkerių metų išgyvenamumas jau viršija 30 proc. Tačiau dažniausiai aptikti ankstyvą ligą pavyksta atsitiktinai, profilaktinių sveikatos patikrinimų metu. Kai dėl atsiradusių ligos klinikinių simptomų į gydytojus kreipiasi patys ligoniai, dažniausiai liga būna jau išplitusi – metastazavusi, vėžinės ląstelės jau būna išplitusios į kitus organus.

Žinoma, medicina žengia į priekį – diegiami inovatyvūs ir sėkmingai plėtojami plaučių vėžio gydymo metodai, kuriami nauji vaistai, skiriamas individualus gydymas. Tačiau tai – jau paskutinis mūšis su pasekmėmis.
Ką daryti, kad plaučių vėžys būtų aptinkamas kuo anksčiau? Kaip ši problema sprendžiama kitose šalyse?

Duomenų ir iniciatyvų – vis daugiau

2020 m. bendrame Europos radiologų draugijos ir Europos pulmonologų draugijos pareiškime apie plaučių vėžio tyrimus pažymėta, kad nors šiuo metu Europoje vis dar nėra nė vienos nacionaliniu lygiu vykdomos plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programos, atsiranda vis daugiau pagrindo ir iniciatyvų jas vykdyti. 2020 m. tokia programa pradėta vykdyti Kroatijoje.

Pastaraisiais metais Europoje atlikta keletas mokslinių plaučių vėžio patikros tyrimų. Jais siekiama įvertinti plaučių vėžio tyrimų naudos ir žalos santykį, paslaugų prieinamumą ir populiarumą, integruoti tabako prevencijos programas ir kt.
Belgija kartu su Nyderlandais 2003–2018 m. dalyvavo didžiausiame Europoje plaučių vėžio tyrime NELSON, kuris apėmė daugiau kaip 15 tūkstančių daug metų rūkančių ar rūkiusių dalyvių. 2020 m. paskelbti tyrimo rezultatai atskleidė, jog periodiniai patikrinimai mažos dozės kompiuterinės tomografijos (KT) metodu vyrų mirtingumą nuo plaučių vėžio sumažina 24 proc., o moterų – 36 proc.

Italijoje paskelbti net kelių tęstinių plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos mokslinių tyrimų rezultatai. Tyrimuose atrinkti dalyvauti 50–70 metų amžiaus asmenys, rūkantys ar rūkę ne trumpiau nei 20 metų. Vienas iš tyrimų atskleidė tęstinių mažos dozės KT patikrinimų naudą – statistiškai reikšmingą mirtingumo nuo plaučių vėžio sumažėjimą 39 proc. praėjus 10 metų nuo tyrimų pradžios. Be to, tyrimas parodė, kad rūkymo atsisakymas yra reikšmingas veiksnys, mažinantis mirtingumą nuo plaučių vėžio.

Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo išvados skelbė, jog naudojant mažos dozės KT egzistuoja didesnė nei 80 proc. tikimybė aptikti plaučių vėžį ankstyvoje stadijoje ir suteikti pacientui efektyviausią gydymą. Be to, atlikta ekonominė analizė leidžia daryti prielaidą, kad ankstyva plaučių vėžio atrankos programa naudojant mažos dozės KT gali būti ekonomiškai pagrįsta. Šiuo metu vietiniu lygmeniu JK yra vykdomi ir kiti panašūs ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos bandomieji projektai, naudojant mažos dozės KT.

JAV šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje buvo įgyvendinta eksperimentinio pobūdžio ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programa. Konstatuota, kad asmenų, kuriems buvo atliekami mažos dozės KT tyrimai, grupėje mirtingumas nuo plaučių vėžio buvo 20 proc. mažesnis nei grupėje, kurioje atranka buvo vykdoma naudojant krūtinės ląstos rentgenografiją.

Tiriami užkietėję rūkaliai

Šie tyrimai ir duomenys paskatino aktyvias diskusijas ES ir kitose šalyse dėl plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programų būtinybės.

2020 m. sausį Kroatijoje pristatyta pirmoji Europos Sąjungoje nacionalinė plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurią numatoma vykdyti iki 2024 m. Programoje gali dalyvauti visi 50–75 metų amžiaus šalies gyventojai, jeigu jie aktyviai rūko ar atsisakė rūkymo ne seniau kaip prieš 15 metų ir turi bent 30 metų rūkymo patirtį, suvartojant ne mažiau kaip 30 cigarečių pakelių per metus. Programa, be kita ko, siekiama per ateinančių 5–10 metų laikotarpį sumažinti mirtingumą nuo plaučių vėžio 20 proc., taip išsaugant kasmet per 500 gyvybių, ir padidinti 5 metų išgyvenamumą, aptikus plaučių vėžį, nuo 10 proc. iki 15 proc.

Nyderlanduose paskelbtos kelios iniciatyvos, kuriomis Nyderlandų valdžios prašoma sukurti visiems prieinamą ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos (aptikimo) programą.

Kelios Prancūzijos akademikų darbo grupės paskelbė pareiškimą, kuriame teigiamai vertina ir skatina valstybę vykdyti kasmetinę plaučių vėžio patikrą mažos dozės KT metodu. Šiuo metu Prancūzijos sveikatos agentūros, konsultuojantis su akademine bendruomene, rengia naujas nacionalinės plaučių vėžio diagnostikos gaires.
Naujausiose oficialiose Vokietijos plaučių vėžio gairėse jau rekomenduojama atlikti reguliarias patikras, naudojant mažos dozės KT ir rizikos modelius.

JAV (kur jau senokai vykdoma ankstyvos plaučių vėžio atrankos nacionalinė programa) 2021 m. rekomendacijoje dėl plaučių vėžio patikrų pasiūlyta kasmetinius mažos dozes KT tyrimus rūkantiems asmenims vykdyti jau nuo 50 metų amžiaus.

Dar plačiau ir giliau į šią problemą pažvelgė Japonija. Skirtingai nuo kitų valstybių, Japonijoje į stebimąjį tyrimą atliekant plaučių vėžio patikrą mažų dozių KT buvo įtraukti ne tik ilgamečiai rūkaliai, bet ir niekada nerūkę asmenys.
2004–2012 m. vykdyto tyrimo išvados teigia: maždaug 70 proc. plaučių vėžiu sergančių pacientų gali likti nepatikrinti, jeigu bus vadovaujamasi tik kriterijais tirti vyresnius negu 50 metų amžiaus asmenis, kurių rūkymo stažas yra ne mažesnis negu 30 metų, kai surūkoma po pakelį cigarečių per dieną. Būtina tikrinti ir niekada nerūkiusius, ir tuos, kurie per dieną po pakelį ir nesurūko, arba rūko trumpiau nei 30 metų, taip pat jaunesnius negu 40 metų amžiaus asmenis.
Šis tyrimas dar kartą parodė, kad plaučių vėžiu serga ir jaunesni bei niekada nerūkę asmenys. Ir būtent šiai – jaunesnių, darbingo amžiaus asmenų grupėje ankstyvo plaučių vėžio aptikimo efektas buvo ypatingai reikšmingas.

Būtina prevencinė programa Lietuvoje

Seimo Sveikatos reikalų komitete mano iniciatyva vykdoma ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programų parlamentinė kontrolė.

Plaučių vėžys jaunėja, daugėja juo sergančių moterų ir niekada nerūkiusių asmenų. Kaip rodo pateiktieji duomenys ir kitų šalių patirtis, Lietuvoje yra būtina inicijuoti ir papildyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamų prevencinių programų sąrašą plaučių vėžio patikromis.
Tai padėtų anksčiau diagnozuoti šią itin paplitusią, pavėluotai aptinkamą ir ypač dideliu mirštamumu pasižyminčią ligą.

Prof. Edvardas DANILA, Vilniaus universiteto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas:

„Ankstyvos plaučių vėžio atrankos programa Lietuvoje būtų reikšmingas žingsnis, padėsiantis iš esmės spręsti problemą. 2020 m. Europos radiologų draugijos ir Europos respiratologų (pulmonologų) draugijos bendrasis pareiškimas skatina ir nurodo gaires kiekvienoje Europos šalyje pradėti vykdyti ankstyvosios plaučių vėžio atrankos programą, atsižvelgiant į šalies ypatumus.

Įvertinęs į daugelio šalių, ypač išskirtinai teigiamą Japonijos patirtį, neabejoju, kad vykdoma valstybiniu lygmeniu (kartu su aktyvia kova prieš rūkymą) ankstyvosios plaučių vėžio atrankos programa bus sėkminga ir padės išsaugoti daug gyvybių“.