Ramūnas Karbauskis. Fiasko užsienio politikoje virsta smurtu prieš Lietuvos piliečius

2021 07 27

Problemų sprendimas jėga. Vos susidūrusi su sunkumais, ši valdžia iš pradžių pagrasina, o paskui ir panaudoja jėgą. Nesusitvarkantys su migrantų krize, konservatoriai visą savo pyktį, kaip visada, išlieja ant paprastų žmonių – prieš taikiai protestuojančius Lietuvos gyventojus naudoja ašarines dujas ir jėgą. Tai ne pirmas kartas, kada nepriklausomoje valstybėje žmonėms tenka patirti tai, kaip paprastai su jais elgdavosi okupantai – smurtą ir persekiojimą, jei kažkas mano kitaip ir drįsta protestuoti. Kaip ir, pavyzdžiui, 2009 m., kada ekonominį sunkmetį pajuto daugelis žmonių, jie prieš savo piliečius net gumines kulkas paleido. Jie kitaip nemoka ir nenustebčiau, kad ir dabar, kaistant situacijai, jie elgsis taip pat, nors situaciją kaitina ne kas kitas, o valdžia, kuri nenori, nemoka su žmonėmis kalbėtis. Kas trukdė vietoj ašarinių dujų pasitelkti kariuomenės ar tarnybų derybininkus, psichologus?

Valdžia pati provokuoja žmonių pasipriešinimą ir neramumus – čia, matyt, yra didžiausia problema. O kaip kitaip, jei ne provokacija pavadinti ministrės A. Bilotaitės komunikaciją: pirma priimti sprendimus nesitariant su bendruomenėmis, o paskui pranešti apie juos spaudoje, dar priduriant, kad valdžios sprendimai nesikeis. Kaip kitaip, jei ne provokacija, pavadinti atvejus, kai viceministrus į susitikimus su gyventojais lydi riaušių policija, o vos tik kas – žmonės apkaltinami veikimu prieš valstybę. Tad nereikia stebėtis, kad žmonės jaučiasi valdžios išduoti.

Juolab, patys kaltintojai tuo pat metu nieko nedaro nieko, kad apsaugotų sienas (prisiminkime, kokiu tempu tiesiama koncertina) ir negeba imtis diplomatinių priemonių krizei išspręsti (po G. Landsbergio vizito Bagdade skrydžių iš Bagdado į Minską padvigubėjo). Tai ar tie patys kaltintojai veikia „už“ valstybę, kai visiems tenka srėbti jų negebėjimo dirbti košę?

Mūsų Vyriausybė buvo susidūrusi su daugeliu krizių, matė daug protestų, dažnai aiškiai organizuotų ir politinių oponentų remiamų, bet net ir tais laikais, kai pro Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos langus lipo mokytojai ir ministerijoje apsigyveno, mums nekilo jokių minčių į patalpas įsibrovusius protestuotojus išvadinti žmonėmis, veikiančiais prieš valstybę, ir iš mitingo, kuris baigėsi ministerijos patalpų užėmimu, juos išnešti panaudojus jėgą ar ašarines dujas.

Tačiau šita valdžia kitokia – žadėta nauja politinė kultūra ir „daugiau jėgos“ – tėra išpuoliai prieš savo piliečius ir negebėjimas susitvarkyti su kylančiomis problemomis.