Pertvarkoma neįgaliųjų socialinės integracijos sistema: ar tikrai viskas neįgaliesiems aišku?

2022 11 24

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija spaudos konferencijoje „Neįgaliųjų socialinės integracijos pertvarka“ kartu su suinteresuotais asmenimis pristatė visus ginčytinus klausimus bei pateikė pasiūlymus kaip taisyti įstatymo projektą. Numatoma neįgalumo nustatymo ir pagalbos sistema netenkina dalies žmonių su negalia nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių, neigiamai vertinama Seimo narių, dalyvaujančių svarstymuose po įstatymo projekto pateikimo.

„Kiekviena reforma turi būti grindžiama analize, atsakingu situacijos ir pasekmių įvertinimu, kad kiekvienam neįgaliam asmeniui būtų aiškus ir suprantamas tolesnis jo gyvenimo kelias. Tačiau būtent to parengtoje reformoje pasigendama. Nesant nuodugnios analizės, kaip reforma paveiktų šią socialiai itin jautrią visuomenės dalį, Seimo nariai būtų priversti balsuoti dėl projektų, kurių galimų pasekmių jie nežinotų ir negalėtų nuspėti. Be to, siūlomi įstatymų pakeitimų projektai visiškai neatskleidžia, kaip faktiškai po reformos veiks sistema, o tai padaryti paliekama poįstatyminiams teisės aktams, kurių projektai (ar bent projektų apmatai) nėra pateikti nei visuomenei susipažinti, nei sprendimų priėmėjams – Seimo nariams“, - sako spaudos konferencijos iniciatorė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo LVŽS frakcijos narė. 

LVŽS frakcija pabrėžia, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (NSIĮ) ir asmenų su negalia integracijos sistema tik iš dalies atitinka JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir nepakankamai užtikrina asmenų su negalia lygių galimybių ir nediskriminavimo visose gyvenimo srityse principų laikymąsi.

„Manome, kad siūloma nauja neįgaliųjų socialinės integracijos reforma įneš daugiau neaiškumo nustatant neįgalumą, sukurs biurokratinį paslaugų neįgaliam asmeniui aparatą be vidurinės grandies, sumenkins savivaldybių socialinių paslaugų centrų atliekamą darbą,“ – sako Aušrinė Norkienė, Seimo LVŽS frakcijos seniūnė.

Ginčų komisijos prie SADM panaikinimas ribos galimybes kreiptis su skundais į kompetentingą instituciją, pailgės jų nagrinėjimo terminai ir, manytina, kokybė.

Iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas paliestų ne mažiau kaip 300 tūkst. Lietuvos gyventojų (įskaitant ir neįgaliųjų šeimų narius).

„Reforma numato, kad nustatant negalią sumažės medicininių kriterijų reikšmė. Kyla pagrįstas klausimas: kuo bus grindžiamas sprendimas, nesant objektyvių priežasčių negaliai nustatyti? Neaišku, kaip veiks šis procesas, nes projekte neaptartas grįžtamasis ryšys negaliai nustatyti bei neaiškūs medicininiai kriterijai, nežinia, kuo remiantis nustatyti procentai. Manau, kad tik medikai gali nustatyti ir įvertinti žmogaus sveikatos būklę, galimas ligų, traumų pasekmes tolesnei jo gyvensenai ar sveikatos problemas, kurias asmuo turi, ypač nuo gimimo. Efektyvi pagalba žmogui gali būti teikiama tik žinant medikų išvadas ir rekomendacijas“ – sako Aurelijus Veryga, Seimo  LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojas.

Spaudos konferencijos dalyviams nesuprantama, kodėl siūloma steigti naują agentūrą ir koordinatorių pareigybes savivaldybėse. Agentūroje numatoma įdarbinti apie 50 atvejo vadybininkų. Jie, gavę iš negalią turinčio asmens dokumentus apie nustatytą diagnozę, sėdėdami kabinete, nebūdami žmogaus su negalia gyvenamojoje vietoje, kontroliuos, kaip teikiamos paslaugos neįgaliesiems, ir informaciją teiks savivaldybės koordinatoriams. Jų funkcija visiškai neaiški – atvejo vadyba jie neužsiims.

Šiuo metu atvejo vadybininko funkcijas atlieka savivaldybių socialinės paramos centruose dirbantys socialiniai darbuotojai.

Be to, įstatymo projekte neaptariamas tarpsektorinio bendradarbiavimo klausimas. Žmogus su negalia ir dabar pasiklysta tarp skirtingų sistemų, nežino, kur turėtų kreiptis paslaugų ir pagalbos. Projektu ši problema nesprendžiama, užmirštama. Įstatymu būtina išspręsti švietimo, socialinių ir medicinos paslaugų koordinavimo klausimą.

Be to, reforma siūlo atsisakyti darbingumo ir neįgalumo lygių. Vietoje jų darbingo amžiaus ir sulaukusiems pensinio amžiaus žmonėms būtų nustatomas „dalyvumo“ lygis, „kompleksiškai įvertinus aplinkos veiksnių įtaką asmens savarankiškumui, galimybes veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime bei asmens organizmo funkcijų sutrikimus po to, kai yra išnaudotos visos galimos medicininės priemonės“.

„Negalią turintys asmenys, jų šeimos nariai, darbdaviai neturi galimybės įvertinti, kokią faktinę įtaką jiems turės siūloma reforma, nes neturi objektyvių galimybių nustatyti, ar jų dabar turimas darbingumo lygis atitiks būsimą „dalyvumo“ lygį, ar bus mažesnis, ar bus didesnis. Nuo šio lygio nustatymo iš esmės priklauso šių žmonių gyvenimas, galima parama jiems ir kitos išmokos“, - sako Algimantas Dumbrava, Seimo LVŽS frakcijos narys.

Nerimo kelia ir ketinimas panaikinti Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, perduodant šias funkcijas Administracinių ginčų komisijai.

Projekto rengėjai teigia, kad tokia reforma vykdoma Teisingumo ministerijos iniciatyva, siekiant sujungti visas ginčų nagrinėjimo institucijas į vieną – Administracinių ginčų komisiją. Be to, norima atsisakyti esą neefektyvaus ginčų tarp asmens bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nagrinėjimo.

Siūlomas specializuotos institucijos funkcijų perdavimas nespecializuotai centralizuotai institucijai – Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri neturi tinkamų dalykinių kompetencijų, kvalifikacijos, medicinos specialistų ir patirties, – yra grynai mechaninis.
Tai reiškia, kad valstybė nesilaikys savo įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, prie kurios prisijungdama Lietuva įsipareigojo užtikrinti veiksmingą skundų nagrinėjimą.

Per devynis 2022 m. mėnesius Ginčų komisija prie SADM tenkino net 43 proc. neįgaliųjų skundų.

Kilus daug klausimų LVŽS šešėlinė Vyriausybė kreipėsi į LR Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir į LR Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę su siūlymu daryti pertrauką Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekto svarstyme ir surengti išsamias diskusijas su suinteresuotais asmenimis visais ginčytinais klausimais, taisyti įstatymo projektą.

LVŽS šešėlinės Vyriausybės nutarimas perduotas ir LR Prezidento Gitano Nausėdos žiniai.

Visą spaudos konferencijos vaizdo įrašą rasite čia.