„Mums ypač svarbu tai, kad per mūsų darbo Seime ir Vyriausybėje laikotarpį augo gyventojų pajamos, vaiko pinigai, mažėjo skurdas.“

LVŽS frakcijos seniūnė ir jos pavaduotojai: „Didžiausia opozicinė frakcija Seime sieks darbų tęstinumo“

2020 11 23

Seimo LVŽS frakcija frakcijos seniūne išrinko Aušrinę Norkienę. A. Norkienei 2020-2024 m. Seimo kadencija yra antroji. Seimo nare ji pirmą kartą išrinkta 2016 m. ir ėjo LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojos pareigas, kaip komisijos pirmininko pavaduotoja aktyviai dirbo Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje. Pasak jos, LVŽS frakcija yra stipri ir didžiausia opozicinė frakcija, kuri rūpinsis vertybinės politikos sklaida Lietuvoje, opozicine darbotvarke Seime ir aktyviu darbu su LVŽS šešėline Vyriausybe.

„Tikiu, kad opozicijos pareiga ne ieškoti priekabių ir nuolat siekti oponuoti, kaip buvo daroma praėjusioje Seimo kadencijoje, o dirbti Lietuvos žmonėms, siekti įgyvendinti savo programines nuostatas, įsipareigojimus rinkėjams. Taip aš suprantu konstruktyvų darbą opozicijoje ir to sieksiu“, – sako A. Norkienė. Ji pabrėžia, jog LVŽS praėjusius ketverius metus sąžiningai tarnavo Tautai ir sieks, kad Seimo dauguma tęstų LVŽS pradėtus darbus.

„Mums ypač svarbu tai, kad per mūsų darbo Seime ir Vyriausybėje laikotarpį augo gyventojų pajamos, vaiko pinigai, mažėjo skurdas. Lietuva Europos Sąjungoje išsiskiria savo ekonominiu stabilumu ir jos BVP kritimas pandemijos metu mažiausias Europoje, tik patvirtina, kad ėjome teisingu keliu. Valdžios rinkimų laimėtojams perdavimas vyksta garbingai ir besididžiuojant nuveiktais darbais“, – sako ji ir teigia, kad frakcija Seime sieks pradėtų darbų tęstinumo.

A. Norkienė gimusi Tauragės rajone, Pagramantyje. 1996 m. Šiaulių pedagoginiame institute įgijo pradinių klasių ir muzikos mokytojos profesiją. 1998 m. studijavo Klaipėdos universitete socialinius mokslus, įgydama šeimos pedagogikos magistro laipsnį. 2012 m. Kauno technologijos universitete apgynė viešojo administravimo magistro laipsnį. 1997–2001 m. dirbo Tauragėje muzikos mokytoja M. Mažvydo vidurinėje mokykloje, 2001–2007 m. – „Versmės“ gimnazijoje, įgijo mokytojo metodininko kvalifikaciją. Dirbo Tauragės rajono savivaldybėje: 2007–2008 m. – mero patarėja, 2008–2010 m. – mero padėjėja, 2010–2015 m. – administracijos direktoriaus pavaduotoja. Nuo 2015 m. balandžio iki 2016 m. laimėtų Seimo rinkimų – Tauragės rajono savivaldybės vicemere.

Aušrinė Norkienė LVŽS nare tapo 2007 m.

A. Norkienės pavaduotojai Jonas Jarutis ir Guoda Burokienė: „Frakciją vienija tos pačios vertybės“

Seniūnės pavaduotojas Jonas Jarutis teigia aktyviai prisidėsiąs prie frakcijos darbo teisėkūroje ir LVŽS siekio atstovauti tradicinėms vertybėms. Vertybės, o ne interesai turi būti politinės darbotvarkės pagrindas. J. Jarutis sako, kad politiko kelią pasirinko maždaug prieš trisdešimt metų, nes visada stengėsi labiau daryti, o ne kalbėti, ir toliau liks tam ištikimas.

„Tik prasidėjus Atgimimui aš, tuo metu mokytojavęs Skapiškyje įsijungiau į Sąjūdžio veiklą . 1989 m. su grupe patriotiškai nusiteikusių jaunų žmonių dalyvavau vienoje iš pirmųjų ekspedicijų į lietuvių tremties vietas Igarkoje, Krasnojarsko srityje, pargabenti tremtinių palaikus į Lietuvą. Igarkoje surasta ir atkasta 128 tremtinių palaikai ir pargabenti į Lietuvą. Niekada neužmiršiu to vaizdo ir Tautos bendrumo jausmo, kai mus grįžtančius pasitiko dešimtys tūkstančių žmonių. Ši ir vėliau sekusios ekspedicijos man reiškė bundančios Tautos ryžtą atkurti Nepriklausomą Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi ir miestuose ir kaimuose taip, kaip gyvena žmonės laisvose išsivysčiusiose šalyse“, – pasakoja jis.

1985m. Jonas Jarutis baigė Šiaulių pedagoginį universitetą, 1990-Lietuvos sporto universitetą, kuriuose įgijo pradinių klasių mokytojo ir sporto organizatoriaus-trenerio specialybes. Dirbo mokytoju. 1994 m. Jonas Jarutis įstojo į LVŽS. Nuo 2003 iki 2016 m buvo Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys, ėjo LVŽS frakcijos savivaldybės taryboje vadovo pareigas. 2007-2015 metais vadovavo Kupiškio rajono savivaldybei, buvo savivaldybės meras. 2016 m. Jonas Jarutis išrinktas į LRS ir ėjo LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojo pareigas. Ši kadencija Seime Jonui Jaručiui – atroji.

Guoda Burokienė 2016-2020 m. Seimo kadencijoje vadovavo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, aktyviai sprendė regioninės atskirties problemas, daug dėmesio skyrė bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei žmonių gerovės politikai. Pasak jos, frakcija aktyviai ir toliau prisidės prie to, kad regionų žmonių balsas būtų ir toliau girdimas Seime.

„Matydama, kaip užsienyje vietos bendruomenės ir valdžia siekia bendrų tikslų, kaip tai gerina žmonių gyvenimo kokybę ir prisideda prie visos valstybės gerovės, noriu šią gerąją patirtį ir praktiką padėti įgyvendinti ir Lietuvoje. Man teko šiais klausimais stažuotis Tenesio universiteto (JAV) Kaimo plėtros institute, Varšuvos žemės ūkio universitete. Taip pat čia naudinga mano patirtis būnant Jungtinių Tautų Organizacijos (FAO) kaimo moterų ir kaimo plėtros tarybos nare. Esu daugelio kaimo plėtros ekspertų susitikimų Velse, Norvegijoje, Airijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Švedijoje ir kt. dalyvė ir organizatorė. Nuo 2004 m. esu Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė“, – sako G. Burokienė.

2020 m. G. Burokienė į Seimą perrinkta vienmandatėje Aukštaitijos apygardoje. LVŽS nare ji tapo 2017 m.