Lukas Savickas. Mums sakė, kad taip bus

2020 08 18

Šiomis dienomis Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, visuomenė, medikai ir valdžios institucijos gyvena kylančios antrosios COVID-19  pandemijos bangos nuotaikomis. Kol kas vakcina nuo viruso nėra sukurta (Rusijos valdžios skelbiamų žinių apie jų vakciną dar nematau pagrindo priimti rimtai), taip pat nėra sukurtų vaistų ir nuo viruso sukeltos ligos, o mokslininkai vis dar neįrodė, kad persirgus šiuo virusu susiformuotų imunitetas. Tai trys esminiai faktai, kuriems nepakitus, nekinta ir suvokimas, kad turime toliau gyventi „naujojoje realybėje“.

Antroji viruso banga, savo esme niekuo nesiskirs nuo pirmosios. Paprastai kalbant, esminės žaidimo taisyklės išlieka tokios pat, tik dėl natūralių klimatinių sąlygų ir jų įtakos imuniteto silpninimui, truks ilgiau ir bus dar pavojingesnė. O svarbiausia tai, kad sėkmingai įveikus pirmąjį kėlinį, nereiškia, jog taip pat sėkmingai pavyks pasirodyti ir antrajame. Deja, tokių pavyzdžių netrūksta. Izraelis buvo viena iš ankstyvųjų sėkmės istorijų kovoje su koronavirusu, gegužės pabaigoje šalis paskelbė, kad gali grįžti į normalią padėtį. Deja, po dviejų mėnesių, Izraelis susiduria su agresyviu viruso atsinaujinimu. Panaši situacija ir Graikijoje, Kroatijoje.

Didėjančios naujų koronaviruso atvejų Lietuvoje apimtys ne tik praneša apie artėjantį „antrąjį kėlinį“, bet ir suaktyvina saugioje namų (komforto) zonoje pirmąją bangą išlaukusius „visažinius“. Viešoje erdvėje tenka vis dažniau išgirsti, kad Lietuvoje viruso aukų skaičius sąlyginai mažas, lyginant su bendru mirštamumu, tad, suprask, priemonės buvo per griežtos ir per daug skaudžios mūsų ekonomikai. Tą garsiai teigė A. Kubilius, o dabar perima Socialdemokratų ir Darbo partijos strategai.

Šiems pokarantininiams „visažiniams“ belieka priminti kelis faktus. Visų pirma, grėsmės dydį vertinti pagal suvaldytos situacijos rezultatą iš principo yra klaidinga. Mokslininkai viešai ne kartą pristatė ir iki šiol tebediskutuoja apie tai, kiek aukų virusas galėjo pareikalauti, jeigu nebūtų įvestos jį kontroliuojančios priemonės. Nors bendro sutarimo dėl mirtingumo prielaidų nėra, diskusija vyksta dešimčių tūkstančių skalėje.

Vertinant Vyriausybės priimtus sprendimus dėl viruso kontrolės, prognozės persikelia į šimtų skalę – iš pradžių prognozuota iki 250 aukų, vėliau, patikslinta iki 150. Šiandien turime faktą, kad nuo viruso Lietuvoje mirė 81 žmogus, kai nevaldomo viruso aukų skaičius būtų siekęs dešimtis tūkstančių. Tai ypatingai skaudūs skaičiai, bet jie iliustruoja, kodėl buvo reikalingos bendros mūsų visų pastangos – tam, kad aukų skaičius nefigūruotų nei dešimčių tūkstančių, nei tūkstančių, nei šimtų skalėje. 

„Visažiniai“ taip pat teigia, kad priimti sprendimai sudavė per skaudų smūgį šalies ekonomikai. Nežinau kaip kitiems, bet man per sudėtinga būtų įvardinti net ir vienos gyvybės kainą. Tačiau vėl pasižiūrėkime į faktus. Lietuvos BVP 2020 m. II ketv. nukrito tik 3.8%, nors Europos komisija, Finansų ministerija ir daugelis ekspertų prognozavo net dviženklį kritimą. Tai situacija, kuri leidžia tikėtis, kad šiais metais apskritai galėtume išvengti ekonomikos nuosmukio.

Dar viena kategorija „visažinių“ pirštais rodo tai į vieną, tai į kitą sprendimą ir dėsto, kad buvo galima plačiau išdiskutuoti, derėjo taip smarkiai neskubėti, nereikėjo rodyti iniciatyvos, geriau reikėjo laikytis standartinių procedūrų ir t.t. Kai kurie jų, tai paverčia net rinkiminių strategijų ašimi. Kabinėtis, ieškoti procedūrinių klaidų, meluoti ir išvedžioti apie neskaidrumus – tokia taktika gal ir padeda surinkti vieną kitą procentą reitingo, bet tikrai neprisideda prie valstybės atsparumo stiprinimo. Liūdniausia, kad šie „visažiniai“ dažnai tie patys asmenys, kurie jau dešimtmečius kalba apie biurokratinį viešąjį sektorių, jo orientaciją į procesą, o ne rezultatą, viešojo sektoriaus tarnautojų gebėjimų stoką ir prastą darbo kokybę.

Štai ištikus pandemijai, bent jau dalis viešojo sektoriaus ima ir nustebina savo ilgalaikius kritikus. Pademonstruoja milžinišką susitelkimą į rezultatą, krizės suvaldymui reikalingas kompetencijas, asmeninę atsakomybę, kūrybiškumą spendžiant kompleksines problemas ir komandinį darbą. Tą liudija ne tik vietiniai rezultatai, bet ir pirmieji lyginamieji vertinimai. Liepą pasirodę reitingai Lietuvai tarp EBPO narių pagal „susidorojimą“ su pandemija skiriama 4 vieta. Šalia Pietų Korėjos ir Australijos į penketuką patekome kartu su Latvija ir Estija.

Sėkmingai įveikta pirmoji pandemijos banga, tai didele dalimi savęs negailėjusių viešojo sektoriaus darbuotojų pasiektas rezultatas, kurie, patys to nesuprasdami, pradėjo esminį pokytį link naujosios kartos viešojo valdymo. Tokio, kuris yra grįstas šiuolaikinėmis kompetencijomis, orientacija į rezultatą, asmenine atsakomybe ir iniciatyva. Tai žmonės, kuriems karantino pradžioje iš visų pusių sakė – nerodykite asmeninės iniciatyvos, tik nesiimkite asmeninės atsakomybės, laikykitės standartinių procedūrų. Nes kitaip, dar nesibaigus pandemijai teks aiškintis, teisintis ir įrodinėti, kad nieko bloga nedarėte. Mums visiems sakė, kad taip bus. Nieko nedarykit ir niekas nesikabins. Tokių patarimų klausymas būtų kainavęs gyvybes. Nesiblaškėme ir dirbome toliau.

Kai šiandien sakoma, kad Vyriausybei bei atsakingoms institucijoms – nepateisinama būti neišmokus pamokų iš pirmosios bangos, sutinku. Pamokų buvo daug, teko mokytis greitai. Šių išmoktų pamokų pagrindas – virsmas viešajame sektoriuje, kurio daugelis mūsų laukėme. Virsmas, kuris įgalina imtis atsakomybės ir ieškoti geriausio sprendimo nesislepiant už perteklinių procedūrų ir biurokratinės mašinos. Tai – orientacija į rezultatą, asmeninė atsakomybė, kūrybingumas, iniciatyvumas.

Akivaizdu, kad šiandien mes visi esame geriau pasiruošę. Tačiau turime išlikti ne tik budrūs ir prisitaikę prie „naujosios realybės“, kurią diktuoja pandemija, bet ir turime sudaryti saugias sąlygas naujosios kartos viešojo sektoriaus atstovams tas išmoktas pamokas pritaikyti dar kartą. Tik tada galime tikėtis situacijos suvaldymo, leisiančio išvengti griežtų ekonominių ribojimų. 

Bet tam svarbiausia reikia neužkirsti kelio prasidėjusiam virsmui viešajame sektoriuje. Tik čia dirbančių žmonių dėka sėkmingai įveikėme pirmąją bangą. Tik jais pasitikėdami ir leisdami veikti, bet ne ieškodami procedūrinių priekabių, turėsime realų šansą sėkmingai suvaldyti ir antrąją bangą.