Teigami pokyčiai šalies skurdo ir pajamų nelygybės rodikliuose įrodo teisingus Vyriausybės ir valdančiosios daugumos sprendimus ir darbus.

Liutauras Vičkačka. Skurdo mažėjimas Lietuvoje – mūsų kadencijos nuopelnas

2020 08 25

Naujausi Statistikos departamento duomenys džiugina – 2019 metais mažėjo tiek skurdo rizikos, tiek absoliutaus skurdo lygio rodikliai. O esminiai, Lietuvai labai reikšmingi pokyčiai, tarp senjorų ir vaikų. Natūralu, jog teigiamus skurdo rodiklių pokyčius prognozavome, juk skurdo mažinimas yra vienas pagrindinių mūsų prioritetų, o ir visos politinės priemonės, kurių ėmėmės, buvo vertinamos kaip efektyviai jos prisidės prie skurdo mažinimo politikos šalyje. Tačiau šiandien, vykdytų reformų rezultatai pagaliau atsispindi oficialioje statistikoje, kuri neleidžia kritikuoti mūsų dėl netinkamai ar neefektyviai vykdytos gerovės valstybės politikos.

Senjorų skurdas kėlė nerimą, kadangi ilgą laiką dirbančiųjų pajamos kilo kur kas sparčiau nei senatvės pensijos, o pensijų politikoje reikšmingų pokyčių nebuvo imtasi. Mūsų įgyvendinti pokyčiai, t.y. pradėtos indeksuoti senatvės pensijos, padidinta šalpos pensijų bazė, iki 2018 metų lėmė, jog senjorų skurdas nuo 2018 iki 2019 metų sumažėjo 6,1 proc. punkto. Negaliu nepaminėti ir kitų svarbių sprendimų pensijų politikoje, kurie įsigaliojo 2019 metais: senatvės pensijos dėl indeksavimo išaugo beveik 8 proc., buvo pradėtos mokėti priemokos mažų senatvės pensijų gavėjams, padidinta šalpos pensijų bazė. Šie pokyčiai vienareikšmiškai turės teigiamos įtakos 2020 metų skurdo rizikos rodikliams, kurių sulauksime kitąmet.

Labai svarbūs pokyčiai pastebimi vaikų skurdo rodikliuose: vaikų skurdo rizikos lygis sumažėjo 1,2 proc. punktais, o vaikų, gyvenančių gausiose šeimose, net 6,7 proc. punkto. Šiuos pokyčius lėmė ne gerėjanti šalies ekonominė situacija, kaip teigia politiniai oponentai, o taikliai ir svarbiausia efektyviai nukreiptos lėšos šeimos politikai finansuoti: 2018 m. socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams padidėjo 43,1 proc. Kitaip tariant, sprendimas mokėti (vėliau ir didinti) vaiko pinigus pripažintas ir įvertintas Europos Komisijos kaip vienas esminių pokyčių vaikų gerovės politikoje Lietuvoje.

Džiugina tai, jog dauguma rodiklių, kuriuose ilgą laiką nepastebėjome reikšmingų pokyčių galiausiai pajudėjo iš mirties taško. Vienas svarbiausių – pajamų nelygybės rodiklių: skirtumas tarp mažiausias ir didžiausias pajamas turinčių gyventojų sumažėjo nuo 7,1 iki 6,4 karto. Šis pokytis ypatingai svarbus, siekiant socialiai teisingesnės Lietuvos. Reikšmingą pokytį pajamų nelygybės statistikoje turėjo ne tik minėtos priemonės, bet ir padidintos tikslinės kompensacijos, minimalus atlyginimas, padidinti atlyginimai biudžetinėse įstaigose, padidinta socialinė parama mokiniams, vykdyta socialinių paslaugų plėtra.

Dažnai girdime kitų politikų postringavimus apie gerovės valstybę, be aiškių priemonių ir tikslų, deklaratyvius šūkius, kviečiančius gyventi turtingesnėje Lietuvoje, be aiškaus atsakymo kam ir kuriai grupei asmenų bus paskirstytas neįvardintas gėris. Mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, nekalbėjome iš dailių tribūnų apie gerovės Lietuvą, o veikėme turėdami aiškią kryptį ir politines priemones, jog skurdo ir pajamų nelygybės rodikliai šalyje pasikeistų, tą šiandien įrodo ir oficiali statistika paskelbta Lietuvos Statistikos departamento. Tačiau teigti, jog viso to gana – negalime, skurdas ir nepriteklius vis dar paliečia per daug žmonių, žinome ir turime aiškų planą, jog suteiktume socialinio teisingumo ir saugumo pojūti visiems be išimčių. Todėl kviečiu atsakingai vertinti gerovės šauklius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų metu.