„Galime drąsiai teigti, kad turėdama šį sektorių, šalis jau turi garantuotas pajamas reikalingas gynybai.“
Bronis Ropė. Žemės ūkio sektorių gina ir Valstybės kontrolė – ji Žemės ūkio ministerijai pateikė rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo
2024 02 12
Valstybės kontrolė, įvertinusi Žemės ūkio ministerijos darbą, patvirtino tai, ką esu ne kartą sakęs – ministerija nebendradarbiauja su žemės ūkio sektoriaus atstovais taip, kaip turėtų.
Žemės ūkio sektoriaus dalyviai turi būti įtraukiami į politikos formavimo procesą. Jie turi būti darbo grupėse. Ministerijos nesikalbėjimas su ūkininkais reiškia ir rimtus Europos Sąjungos reglamento pažeidimus.
ES reglamente Nr. 2021/2115 aiškiai nurodoma, kad partnerystėje dalyvauti turi ekonominiai ir socialiniai partneriai, įskaitant žemės ūkio sektoriaus atstovus.
Šioje vietoje noriu priminti, kad šio ministro vadovaujama Žemės ūkio ministerija ūkininkų organizacijas traktuoja kaip neteisėtai veikiančius lobistus. Pernai turėjome precedentą, kada Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) kreipėsi ir laimėjo teismą po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) priėmė ministerijos skundą ir sutiko su skunde išdėstytomis pastabomis, kad neva ūkininkų sąjunga vykdo neteisėtą lobistinę veiklą. LŪS teisme laimėjo. Taigi ministerija, žemės ūkio sektoriaus atstovus, kurie bandė veikti, kaip sako ES reglamentas, skundė VTEK, tačiau teismas aiškiai pasakė, kad klaidinga laikyti nelegaliai veikiančiais lobistais sektoriaus atstovus, kurie pastebi spragas teisėkūroje, lemiančias žalą sektoriui.
Taip pat šių dienų sudėtingos geopolitinės situacijos kontekste norėčiau, kad į Valstybės kontrolės išvadas ministerija pažiūrėtų ne kaip į paprastą pabaksnojimą, bet kaip į rimtą signalą, kas gali nutikti, jei sektorius, nerasdamas atramos ir sutarimo su ministerija, ims trauktis.
Šis sektorius 2022 metais Lietuvai sukūrė daugiau kaip 4 proc. bendrojo vidaus produkto ir tai yra didžiausia dalis nuo 2005 m. Dar įdomiau, kad žemės ūkio sektorius 2022 m. aplenkė nuolat politikų minimą ir jų prielankumą turintį IT sektorių. Žemės ūkis šaliai sukuria daugiau pridėtinės vertės ir tai rodo objektyvūs skaičiai – IT sukūrė 2,36 mlrd. eurų, o žemės ūkis – 2,68 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Jokiu būdu nesiekiu supriešinti. Atvirkščiai, noriu, kad į visus sektorius politikai žiūrėtų kaip į tuos, kurie neša naudą valstybei ir siektų tiems sektoriams padėti. Nes net ir su tokiais skaičiais, Lietuvos žemės ūkio, maisto pramonės ir žuvininkystės sektorių konkurencingumas vis dar yra žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Juk galime geriau, tiesa?
Galime drąsiai teigti, kad turėdama šį sektorių, šalis jau turi garantuotas pajamas reikalingas gynybai. Negana to, žemės ūkio sektoriaus atstovai yra vieni lojaliausių ir patriotiškiausių savo šaliai sektorių.
Taigi, paskutinė mano pastaba, reaguojant į Valstybės kontrolės išvadas – negerbdama tų, kurie šaliai yra naudingi ne tik dėl BVP gerinimo, bet ir suteikia galimybę gyventojams valgyti sveiką ir vietoje užaugintą maistą, valdžia smarkiai rizikuoja. Ne veltui mes kalbame apie žemės ūkio konkurencingumo didinimą, nes Lietuvai tai gali būti viena didžiausių atramų, kai ima trauktis kiti sektoriai. Jau nekalbant apie tai, kad vietos žemės ūkio produkcijos augintojai užtikrina, kad parduotuvių lentynose turime garantuotos kokybės maisto produktus.
Informacijai:
Valstybės kontrolė pateikė pastabas dėl LR žemės ūkio ministerijos veiklos:
ES reglamentas 2021/2115: