„LVŽS remia tiesioginių merų rinkimų idėją ir sieks, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.“

Aušrinė Norkienė. Neleisime valdantiesiems „užlipti ant galvos“ 

2021 07 14

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija įvertino valdančiųjų vienpusiškus siekius, kurie nukreipti tik į jų pačių galios stiprinimą ir siekį susikurti sau palankią rinkimų sistemą, kuri leistų užsitikrinti pergalę kituose savivaldos ir Seimo rinkimuose.

Griauna rinkimų sistemą

Valdantieji siūlo atsisakyti vienmandačių apygardų, o visiems žinoma, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) silpnoji vieta Seimo rinkimuose yra būtent antrieji rinkimų turai vienmandatėse apygardose. Neigiamai vertiname valdančiųjų siūlymą biurokratizuoti rinkimų komitetų veiklą ir apsunkinti galimybę nepartiniams žmonėms dalyvauti savivaldos rinkimuose. Tuo tarpu akivaizdu, jog būtent rinkimų komitetai kai kuriose netgi labai didelėse savivaldybėse, kaip antai Kauno mieste, nurungė ten dominavusią TS-LKD.

Sunkiai suvokiamos ir valdančiųjų idėjos Prezidento rinkimus rengti Seime. Jau dabar girdimi svarstymai, kad neva tiesioginiai Prezidento rinkimai neatitinka jo įgaliojimų apimties. Įvykdžius tokius pakeitimus 2024 m. valstybės vadovą dar spėtų išrinkti ši valdančioji dauguma, tai neabejotinai padidintų Ingridos Šimonytės šansus tapti Prezidente.
Panašu, kad valdantieji, jei tiksliau – TS–LKD, tikrai kryptingai dirba šia – Prezidento įgaliojimų mažinimo – kryptimi (nors ir mėgina tai neigti).

Greta bendro siekio palikti dabartinį Prezidentą sprendimų priėmimo proceso nuošalyje, pirmu labiau matomu žingsniu tapo ambicija atimti iš Prezidento teisę atstovauti Lietuvą Europos Sąjungos Vadovų Taryboje (EVT). Žinant, kad EVT nesvarsto teisės aktų, o joje aptariami strateginiai klausimai, susiję tiek su ES ateities vizija, tiek su jos vaidmeniu pasaulyje, sunkoka rasti argumentų, kas geriau galėtų atstovauti šaliai, jei ne tiesiogiai visų piliečių renkamas Prezidentas.
Tokio žingsnio priežastys, manau, pakankamai aiškios. Deja, praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo Nepriklausomybės atkūrimo, panašu, kad esame liudininkai mėginimo atkurti pačias nedemokratiškiausias praktikas.

Ar nebus taip, kad TS–LKD, neturėdami stipraus ir visuomenės palaikomo lyderio, desperatiškai siekia užsitikrinti valdžią ir bando koncentruoti galią Seime, kuriame šiuo metu turi daugumą?

Kliūna ir merų rinkimai

Šio rinkiminio akibrokšto, rodos, jau būtų per akis, bet rinkimų sistemos pakeitimų sąrašą dar papildė Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, jog prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginių merų rinkimai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Tai reiškia, kad ir tiesioginio savivaldybės vadovo – mero – gyventojai rinkti nebegalės.

Ši žinia, matyt buvo lyg balzamas širdžiai kreipimąsi į KT pateikusiems 46 Seimo nariams, kurių dauguma yra konservatoriai. Tarp jų – ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.

LVŽS remia tiesioginių merų rinkimų idėją ir sieks, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.

Galimybė patiems rinkti merą didina ir pasitikėjimą vietos valdžia, auga ir merų atsakomybė gyventojams. 2014 m., kai sprendimas dėl tiesioginių merų rinkimų buvo priimtas, jį rėmė apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta.

Kelia pavojų demokratijai

Seimo LVŽS frakcijos nariai, nepritardami valdančiosios koalicijos inicijuojamai rinkimų sistemos reformai, laikinai buvo net atsisakę dalyvauti šiose politinėse machinacijose.

LVŽS frakcijos teigimu, esminiai politinės sistemos dalykai – Seimo sudėtis ir jo sudarymo principai, valstybės vadovo rinkimų tvarka – negali būti kaitaliojami priklausomai nuo to, kokia partija vadovauja Seimo daugumai ir kas jai yra palanku kituose rinkimuose.

Rinkimų sistemos keitimas neatneštų politinio stabilumo, be to, rinkimų sistemos keitimas yra netikėtas ir rinkėjams – nė viena iš valdančiąją daugumą sudarančių partijų šių ketinimų nedeklaravo savo rinkimų programose. Rinkėjai ypač vertina galimybę asmenybes rinkti tiesiogiai ir paprastai aktyviai pasisako už Seimo nario rinkimą vienmandatėje apygardoje ar tiesioginius mero rinkimus, o tiesioginiuose Prezidento rinkimuose paprastai fiksuojamas didžiausias rinkėjų dalyvavimas.

Opozicijai taip pat nepriimtinas valdančiųjų siūlymas pereiti prie proporcinio atstovavimo daugiamandatėse apygardose. Tai mažintų atstovavimą regionams, nes miestų gyventojų balsai (didžioji dalis gyventojų gyvena miestuose) lemtų daugiamandatės apygardos rezultatus.

Grįžome su racionaliais pasiūlymais

Atsižvelgę į ryžtingus Seimo opozicijos žingsnius, jos pasitraukimą iš rengiamų „rinkimų pataisų“ pinklių, TS–LKD bent jau laikinai atsitraukė nuo savo siekių paversti valstybę totalitarine ir susikurti sau palankią rinkimų sistemą.

Todėl LVŽS frakcija grįžo į darbo grupę dėl rinkimų ir teikia pasiūlymus, kurie rinkimų sistemą tobulins ir užtikrins demokratinius bei nepriklausomus rinkimus.

Valdantiesiems atsitraukus nuo savo ketinimų, šiandien svarbiausias uždavinys tobulinant rinkimų sistemą – siekti, jog tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančiu būdu. Mes konstruktyviai siūlysime atitinkamas Konstitucijos pataisas ir kviesime visas partijas jas paremti.