Ausma Miškinienė. Savivaldybės neturi būti įpareigotos spręsti pabėgėlių problemas!

2021 07 08

Rytoj, liepos 9 d. bus lygiai savaitė po to, kai Lazdijų ir kitos savivaldybės yra primigtinai prašomos sutelkusios visas jėgas spręsti valstybinio masto problemą – apgyvendinti ir rūpintis pabėgėliais. Apie šios problemos grėsmę centrinės valdžios atstovai spaudoje ir TV ekranuose kalbėjo jau kelis mėnesius. Kad ir kiek kalbų ir TV reportažų būta, tačiau akivaizdu, kad atsakingos įstaigos ir tarnybos nebuvo pasirengusios, veikmų plano neturi ir esamos situacijos šiuo metu suvaldyti vis dar nesugeba. Akivaizdu, kad kiekviena uždelsta diena pabėgėlių problemas tik gilina.

Taip, kiekviena diena, kol savivaldybės laukia sprendimų, įpareigotos skubiai ieško vietų, kur būtų galima apgyvendinti pabėgėlius arba jau rūpinasi ne tik jų apgyvendinimu, bet ir būtinaisiais poreikiais yra persmelkta gyventojų nerimo ir nesaugumo jausmo. Žmonių nerimą rodo dažnėjantys kreipimaisi į savivaldybę, laiškai ir žinutės su paprastu žmogišku klausimu – kas toliau? Klausimų ir mums daugiau nei atsakymų.

Nuoširdžiai dėkodama Lazdijų rajono Kapčiamiesčio bendruomenei, kurios miestelyje apgyvendinti pabėgėliai, savivaldybės administracijos ir jos įstaigų darbuotojams ir visiems gyventojams už susitelkimą ibei kantrybę, galiu atsakingai patvirtinti, kad kartu su kitų savivaldybių merais dedame didžiausias pastangas, kad mūsų savivaldybių gyventojų sąskaita daugiau nebūtų sprendžiamos uždelstos ir apleistos nacionalinio lygio problemos. Jokiu būdu nesakau, kad nebendradarbiausime. Ir toliau stengsimės vykdyti iš centrinių institucijų gaunamus prašymus ir įpareigojimus, tačiau sieksime, kad bendradarbiavimas būtų abipusis ir su aiškiai matomu problemos sprendimu. Šią poziciją dar kartą pakartojome vakar vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdyje, kuriame atsakingoms institucijoms pateikėme eilę konkrečių klausimų, susijusių su pabėgėlių apgyvendinimo, rūpinimosi jais ir mūsų gyventojų saugumo klausimais.

Noriu priminti, kad lygiai prieš savaitę gavę prašymą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, per 8 valandas suradome išeitį, kaip suteikti stogą 100 nelegalių migrantų, kuriais atsakingos institucijos tuo metu pasirūpinti negalėjo. Nors liepos 2 d. buvome aiškiai sutarę, kad apgyvendinimą nelegaliems imigrantams Lazdijų Kapčiamiesčio mokykloje suteikiame iki pirmadienio (liepos 5 d.), vėliau atsižvelgus į prašymus, matydami situacijos beviltiškumą, sutarėme dėl dar kelių papildomų dienų, t. y. sutikome, kad jie gyventų pas mus visą karantinavimosi periodą 10 d.. Šiandien, likus 3 dienoms iki sutarto termino, jokių atsakymų, kaip bus sprendžiama problema, neturime. Ir vėl turime suktis patys. Kapčiamiesčio mokykla yra aktyviai veikianti ir turi būti kuo greičiau atlaisvinta, išvalyta ir paruošta toliau veikti pagal paskirtį. Todėl priėmėme sprendimą Kapčiamiesčio mokykloje gyvenančius pabėgėlius perkelti į nenaudojamas patalpas – buvusius „Židinio“ globos namus. Tačiau ir tai nėra tinkama išeitis. Noriu tikėti, kad per šias dienas įvyks stebuklas (tiksliau, tai, kas ir turėjo įvykti jau prieš savaitę) ir Vyriausybė su Vidaus reikalų ministerijos lyderyste praneš, kokių veiksmų imasi ir kur bus perkeliami pabėgėliai.

Šių klausimų svarstymui atsakingos institucijos, priešingai nei savivaldybės, turėjo ne 8 valandas, o savaites. Esu tikra, kad norint ir žinant kaip, įmanoma ne tik palapinių miestelius praplėsti, bet ir iš anksto paklausus suspėti išanalizuoti savivaldybių pateiktus siūlymus dėl apgyvendinimo, parinkti tinkamą infrastruktūrą ir paskirti reikiamus išteklius (skubiai, ne tik žodžiu, bet ir oficialiai išsiuntėme siūlymus LRV ir VRM dėl patalpų, tačiau iki šiol tyla).

Šiandien dar kartą noriu kreiptis į centrinės valdžios, pirmiausia – Vidaus reikalų ministerijos atstovus ir paraginti prisiimti lyderystę bei atsakomybę sprendžiant jų kompetencijoje esančius klausimus. Manau, kad pats laikas atsakyti gyventojams į paprastus klausimus - kodėl nebuvo imtasi veiksmų ir nepasirengta kritinei situacijai, kuri buvo prognozuojama ir plačiai aptarinėjama? Kodėl modulinių namų, palapinių ir angarų statyba pradėta planuoti tik dabar? Kodėl iki šiol neįvertinta valstybės įmonės „Turto bankas“ valdoma infrastruktūra, kuri gali būti naudojama šiuo sudėtingu metu? Kodėl nelegalūs migrantai nėra apgyvendinami Vyriausybei, jos ministerijoms ar jų įstaigoms nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose? Dar kartą pabrėžiu, kad apie visa tai kalbama ne vienas mėnuo. Nepaisant to visuose pasitarimuose girdime: „statysime“, „ieškosime“, „planuojame“, „pirksime“, “patvirtinsime”ir t.t. Mano manymu, tai jau turėjo būti padaryta.

Ne mažiau svarbus ir gyventojų saugumo klausimas. Girdime mūsų savivaldybės ir kitų pasienio teritorijų gyventojų pasakojimus apie miškuose sutinkamus pabėgėlius. Kaip teigiamą žingsnį sprendžiant šią problemą vertiname LR Vidaus reikalų ministrės vakar paskelbtą planą artimiausiomis dienomis stiprinti sienos apsaugą bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija. Tačiau kartu turi būti sprendžiama ir dėl policijos pajėgų sustiprinimo užkardant galimybes į Lietuvą nelegaliai patekusiems ir pasienyje nesulaikytiems migrantams laisvai judėti pasienio teritorijose ir gilyn į Lietuvos teritoriją galimai keliant pavojų gyventojų ir valstybės saugumui.

Visi labai aiškiai suvokia problemos mastą ir rizikas ne tik Lazdijų, bet ir kitų regionų gyventojams (tą nuolat girdime iš Vyriausybės atstovų lūpų), tačiau bėgant ne valandoms, o paroms ir savaitėms, situacija nesikeičia. Iki šiol esame maitinami pažadais. Nepasitikėjimas centrine valdžia auga ir prisiminus COVID pasekmių šalinimui žadėtą finansavimą, kuris prieš kelis mėnesius iš savivaldybių buvo atimtas arba skirtas gerokai mažesnis nei faktinės patirtos išlaidos vykdant centrinės valdžios pavedimus. Ar dabar bus panašiai pasielgta su nelegalių imigrantų problema ir ji bus sprendžiama savivaldybių gyventojų sąskaita? Noriu tikėti, kad į visus klausimus atsakymus išgirsime dar šiandien, o dar svarbiausia, kad žodžius lydėtų konkretūs veiksmai.