Audronė Jankuvienė. Overtono langai: ar visuomenės sąmonę keičianti technologija jau atpažįstama Lietuvoje?

2021 07 27

Amerikiečių sociologas Džozefas Overtonas (Joseph P. Overton (1960–2003) aprašė visuomenės nuomonės formavimo technologiją, kaip nepriimtinas idėjas, nepriimtinus reiškinius galima paversti politine norma.

Tai nėra primityvus smegenų „praplovimas“, tai yra puikiai veikianti subtili technologija. Efektyvia ją daro nuoseklus, sistemingas, žingsnis po žingsnio diegimas į masinę sąmonę. Visuomenės sąmonėje dirbtinai sukuriamas ir nuolat pakurstomas „mūšio laukas“ dėl dirbtinai suformuluotos problemos.

Šis socialinių pokyčių modelis yra pavadintas autoriaus vardu – Overtono langu.

Nuo neįmanomo iki politiškai svarbaus

Šią technologiją sudaro penki etapai, kuriuose pamažu siekiama pagrindinio tikslo.

Pirmas langas. Nuo neįmanomo iki radikalaus. Tikslas – panaikinti reiškinio aptarimo tabu. Rodyti reiškinį kuo platesniam žmonių būriui. Diskusijas apie reiškinį paversti normaliu dalyku. Šioms diskusijoms suteikti reikšmingumo. Šiam tikslui pasiekti reiškinys yra išstumiamas į informacinį lauką kaip kraštutinai radikalus. Tai pritraukia dėmesį. Diskusijos apie temą imamos organizuoti, nes tampa dėmesio verta problema visuomenėje ir akademinėse konferencijose.

Antras langas. Nuo radikalaus iki priimtino. Tikslas – pakeisti sąvoką. Emociškai nepriimtini terminai pakeičiami emociškai neutraliais. Šiuo etapu įvedamos naujos sąvokos, apibūdinančios tokias reiškinio ypatybes, kurios visuomenės sąmonėje daugiau nebesukelia aršaus pasipiktinimo.

Trečias langas. Nuo priimtino iki protingo. Tikslas – įvesti idėją apie aptariamo reiškinio natūralumą. Remiamasi moksliniais ir pseudomoksliniais faktais ir aiškinimais, kurie reiškinį paženklina kaip natūralų, savaime suprantamą. Tai yra lūžio momentas, kai absoliučiai marginalus reiškinys tampa suprantamas visuomenei.

Ketvirtas langas. Nuo protingo iki populiaraus. Tikslas – masių sąmonei įteigti mintį, kad reiškinys yra paplitęs visuomenėje. Reiškinį asocijuoti su konkrečiomis populiariomis asmenybėmis, kurios visuomenei yra patrauklios.

Penktas langas. Nuo populiaraus iki politinio. Tikslas – reiškinį padaryti politiškai svarbų. Reiškinio paneigimas vertinamas kaip žmogaus teisių pažeidimas. Įvedamas negatyvus požiūris į tuos, kurie reiškinį smerkia. Nepaklusniesiems suvaldyti sukuriami nauji baudžiamojo kodekso straipsniai.

Prie šio lango prieinama, kai tema pakankamai įkaitinta ir ją jau galima iš populiariosios kategorijos perkelti į aktualios politikos kategoriją. Pradedami rengti teisės aktai. Lobistinės grupuotės valdžioje konsoliduojasi ir išeina iš šešėlio. Pradedamos skelbti apklausos su išgalvotais rezultatais. Politikai pradeda daryti viešus pareiškimus dėl teisinio reglamentavimo.

Pagal šio modelio schemą galima atsekti, kaip vienas ar kitas visuomenėse buvęs smerktinas ar nusikalstamas reiškinys tampa politine norma – kaip nuo baudimo už reiškinio egzistavimą persistumta iki baudimo už reiškinio smerkimą. Normalu ir įprasta tampa tai, kas anksčiau buvo neįmanoma arba draudžiama dėl elementarių bendražmogiškosios moralės priežasčių. Tai ir yra technologijos, vadinamos Overtono langu, esmė.

Ketvirtasis langas neatsivėrė

Ši technologija, geriausiai veikianti liberaliose visuomenėse, kuriose didžiausia vertybe laikoma pasirinkimo laisvė ir žmogaus teisė laisvai rinktis bet kokį gyvenimo būdą ir labai greitai bet koks nukrypimas yra paverčiamas norma, jau atpažįstama ir Lietuvoje.

Tie, kurie vos prieš mažiau nei metus piktinosi ir kratėsi bet kokių užuominų, pavyzdžiui, dėl vienalyčių santuokų įregistravimo, šiandien patys inicijuoja ir pasirašo jas įteisinančius įstatymo projektus. Prisiminkim, kaip 2020 m. rinkimų į Seimą metu Gabrieliaus Landsbergio svainis paskelbė, kad konservatoriai, jei tik jiems bei liberalams pavyks laimėti antrajame rinkimų ture, pirmiausia imsis vienalyčių santuokų įteisinimo. „Vakaro riteriai, klaviatūros riteriai, prirašo įvairių įdomių dalykų, nieko bendro neturinčių su partijos programa“, – tuomet atsišaudė G. Landsbergis. Bet šiandien jis ir konservatoriai – vieni iš Partnerystės įstatymo projekto autorių.

Vis dėlto laisvės entuziazmo apsvaiginti politikai pasikarščiavo. Paknopstomis iškart stryktelėjo į penktąjį Overtono langą, nė nepasidomėję, ar visuomenės nuomonė jau pakankamai paveikta. Arba atsainiai numoję į ją ranka. Juk „dauguma klysta“, yra tamsuomenė, ne jiems spręsti – kaip reikės, taip padarysim. Anot premjerei Ingridai Šimonytei išsprūdusių žodžių, „nepatinka valdžia – 2024 m. išsirinksite kitą“.

Įvairių institucijų atliktos apklausos atskleidė, kad visuomenės sąmonėje nepavyko įdiegti šio reiškinio kaip itin „paplitusio ir populiaraus“.

Kam atstovaujama?

„Baltijos tyrimų“ apklausa sausio mėnesį parodė, kad iniciatyvą pakeisti teisinę šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaikytų 8 proc. apklaustųjų. 58 proc. šeimos politikos srityje palaikytų iniciatyvą stiprinti ir remti šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ duomenimis, už siūlymą, kad būtų galima registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę, pasisakė 13 proc. respondentų, nepritaria 66 proc. apklaustųjų.

Trečia, Prezidentūros užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad 70,3 proc. apklaustųjų kategoriškai nepritaria arba greičiau nepritaria, kad Seimas priimtų tos pačios lyties civilines teises išplečiantį Partnerystės įstatymą.

Taigi ir šioje subtilioje technologijoje nuo visuomenės priklauso, kada ir kurį langą gali atverti politikai, kiek žmonės pasiduos jų įtakai ar manipuliacijoms. Pirštus valdantiesiems privėrė ir stumiant rinkimų pertvarką prieš rinkėjų valią. 89,5 proc. apklaustųjų teigia, kad merai turėtų būti renkami tiesiogiai gyventojų. 64,1 proc. nori, kad Seimo nariai turėtų būti tik tiesiogiai renkami piliečių, o valdantieji, priešingai, siūlė apskritai atsisakyti vienmandačių. 95,4 proc. respondentų mano, kad Prezidentas turėtų būti renkamas tiesiogiai piliečių, kaip yra numatyta Konstitucijoje, o ne Seime, kaip siūlo valdantieji.

Overtonas parodo, kad visuomenėje yra vadinamasis kokios nors idėjos ar problemos galimybių langas. Lango perstūmimas įvyksta tada, kai politikų, už kuriuos balsuoja visuomenė, idėjos jau yra pakeitusios pačią visuomenę.
Politikai, neatstovaujantys daugumos piliečių valiai, atstovauja patys sau arba tik tam tikrų interesų grupei.