Anot Seimo narės, opozicija siekia spręsti aktualiausius valstybės klausimus – šalį ištikusias krizes, mūsų atsaką į iššūkius sveikatos sistemai pandemijos metu bei šeimos politiką, kuri yra viena svarbiausių LVŽS rinkimų programos sričių.

Aušrinė Norkienė: „Apmaudu, kad valdantieji kėlė chaosą ir skaldė visuomenę“

2021 12 28

Aušrinė Norkienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė, apibendrindama praėjusius metus negaili karčių žodžių valdantiesiems – pasitinkant Naujuosius metus šiandien vėl esame priversti kalbėti apie kupinus chaoso, visuomenės susiskaldymo ir susvetimėjimo kupinus praėjusius metus.

„Tikiuosi, kad mums, kaip opozicijai, pavyks pasiekti, kad daug kas pasikeistų. Su LVŽS frakcijos kolegomis Seime aptarėme veiksmus, kurių imsimės jau pirmomis sausio dienomis. Mes nuolat raginame visas politines jėgas ir visus Seimo narius neapkrauti Seimo darbotvarkės prieštaringais ir susiskaldymą keliančiais klausimais. Tai nėra klausimai, kurie kaip nors padėtų valdyti krizes. Priešingai – jau pakankamai matėme, kokias įtampas jie sukelia“, – sako A. Norkienė.

Anot Seimo narės, opozicija siekia spręsti aktualiausius valstybės klausimus – šalį ištikusias krizes, mūsų atsaką į iššūkius sveikatos sistemai pandemijos metu bei šeimos politiką, kuri yra viena svarbiausių LVŽS rinkimų programos sričių.

Pokalbį pradėkime nuo šiuo metu aktualiausios Lietuvą užklupusios problemos. Kokią reikšmę Lietuvai turės santykių su Kinija ir Baltarusija krizė?

Šiuos metus Lietuvoje „dominuoja“ užsienio politika, nes jau dabar girdime ekonomistų ir pramoninkų aštrius komentarus, kokią reikšmę Lietuvai turės santykių su Kinija ir Baltarusija krizė. Šiuo atveju sunku rasti, kas pakeistų šias rinkas ir šiose šalyse išgaunamas žaliavas. Prarandame ne tik jas, bet ir konkurencingumą, nes kitos valstybės nenutraukė santykių kaip tai padarė Lietuvos valdžia. Kai kurių politikų kalbos, esą to pasekmės nebus reikšmingos Lietuvos ekonomikai, neatspindi realybės. Tie politikai bando pasakyti, kad importo ir eksporto skaičiai su Kinija yra nereikšmingi, tačiau jie užmiršta, kad problema kuria grandininę neigiamų pasekmių reakciją ir net jei dėl nutrūkusių santykių įmonės netenka didelių pajamų ir atleidžiami žmonės – tai jau yra didelė problema.

Gali būti, kad siekiant to išvengti, dalis įmonių jau kuriasi kaimyninėse valstybėse ir toliau stengiasi plėtoti prekybinius ryšius su Kinija. Šie žingsniai sukuria papildomų problemų šalyje, mokesčiai sugula kitose valstybėse, ir kadangi naudojamasi tarpininkais, atsiranda papildomi kaštai ir ilgesnis tiekimo laikas, užtrunka ir stoja tam tikrų žaliavų ar prekių tiekimas. Užsienio politika šiame globaliame pasaulyje, be jokių abejonių, paveikia mūsų valstybėje veikiantį verslą, investicijas, darbo vietas, mokesčių surinkimą. Be jokių abejonių, tai atsiliepia ir kasdieniniam gyvenimui bei jo kokybei.

Seime buvo planuojama sudaryti komisiją, kuri ištirtų „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes. Kodėl valdantieji neleido opozicijai kurti laikinosios komisijos?

Gal valdantieji išsigando, kad tyrimo išvados atsakys į daugelį klausimų ir atskleis naujų detalių, kurias iki šiol ministrai ir premjerė galimai slepia nuo visuomenės.

Valdantieji kadencijos pradžioje žadėjo skaidrumą, tačiau „Belaruskalij“ trąšų tranzito krizė ir šių dienų reakcijos parodė, kad tai tebuvo tik tušti žodžiai.

Mat, „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) sako viena – teikia tam tikrus faktus, pakankamai aiškiai ir sklandžiai, pateikdami chronologinę seką. Iš tos informacijos, panašu, kad tiek susisiekimo, tiek užsienio reikalų ministrai, tiek Premjerė tikrą situaciją žinojo, bet kažkodėl viskas buvo nutylima.

Mes raginome užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį bei susisiekimo ministrą Marių Skuodį kuo skubiau prisiimti politinę atsakomybę ir nedelsiant trauktis iš pareigų, o Premjerę Ingridą Šimonytę - kuo greičiau priimti šį svarbų ir reikalingą sprendimą. Kreipėmės ir raštu į „Lietuvos geležinkelius“, kad būtų pateikti įrodymai, jog valstybės valdoma bendrovė tikrai kreipėsi ir į Užsienio reikalų ministeriją, ir į Susisiekimo ministeriją. Ir tikrai politikai žinojo apie šią situaciją, bet slapstė ją nuo visuomenės ir melavo.

Kaip žinia, kitus metus pradėsime su „skyle“ biudžete. Kokie kiti metai nusimato paprastam Lietuvos žmogui?

Iš tiesų, 2022 metais valstybės biudžete planuojama beveik 3 milijardų eurų „skylė“. Valdantieji tikisi ją padengti „iš ekonomikos augimo“. Tačiau auganti infliacija ir konfliktinė diplomatija, kuri gali kainuoti daugiau nei 1 proc. BVP, verčia nuogąstauti, kad rožinius planus ir negebėjimą tvarkytis su pinigais pakeis ant visų mokesčių mokėtojų pečių permesta našta.

Pakoreguotame kitų metų biudžete didėja pajamos ir išlaidos, bet didelė jų dalis nepagrįstos ilgalaikiais ir tvariais šaltiniais. O tai gali grėsti mokesčių didinimu.

Burbulą apie „socialiai orientuotą biudžetą“ dėl augančio minimalaus mėnesinio atlyginimo, didėjančių pensijų ir „net“ 3,5 euro didesnių vaiko pinigų labai greitai išsklaidys infliacija, per šeimų kišenes skaudžiai kertančios kylančios šildymo, elektros, kuro, būtiniausių prekių bei paslaugų kainos. Tokios idėjos skleidžiamos labiau dėl valdančiųjų desperacijos. Bet tai nė iš tolo nekvepia tikru rūpesčiu žmonėmis.

Valdantieji daug kalba ir apie tai, kad padidinti mokesčiai ne tik dešimtimis milijonų eurų papildys savivaldybių biudžetus, bet ir pristabdys nekilnojamojo turto (NT) kainų burbulą. Manome, kad šie teiginiai yra tiesiog akių dūmimas. Nes didesni mokesčiai lems dar didesnes kainas gyventojams, o mokestinė našta galų gale vis tiek guls ant gyventojų pečių.

Be to, ministrų kabinetas nesugeba ar nenori įvardyti, kam numato paskirstyti apie 1 milijardą eurų rezervo ir nepaskirstytų lėšų. Milijardas paliekamas Vyriausybės kišenėje spręsti jos nuožiūra, be Seimo. Pasigendama aiškumo ir Pažangos fondo finansavime. Greta to paliekama galimybė lengva ranka skolintis – iki 300 milijonų eurų besikeičiant pandemijos situacijai ir geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jei šios išlaidos atsirastų dėl sankcijų Baltarusijai.

Valdantieji daug kalba apie dar vieną reformą, apie rinkimų pertvarkymą. Ar pritariate, kad merai nebūtų renkami visuomenės kaip dabar siūlo valdantieji?

Valdantieji nenori, kad žmonės turėtų galimybę patys išsirinkti savo krašto merą ar merę. Matydami, kad vyksta neskaidrūs politiniai žaidimai ir Seimo posėdžiai tampa patyčiomis iš demokratijos, pareikalavome įtraukti šį klausimą į darbotvarkę. Buvo duotas pažadas Seimo seniūnų sueigoje įtraukti tiesioginių merų klausimą pratęstoje sesijoje sausio mėnesį. Situaciją atidžiai stebėsime ir jei reikės, imsimės visų priemonių, kad išsaugotume bent dalį demokratijos. Aišku, mes jau susirinkome reikiamus parašus tam atvejui, jei valdantieji persigalvos ir nesvarstys šio klausimo.

Tiesioginiai merų rinkimai – galimybė žmonėms tiesiogiai išsirinkti meru žmogų, kuriuo jie pasitiki. O valdantieji siekia jį ar ją primesti net nesuteikiant žmonėms galimybės pareikšti savo valią.

Kodėl nepritariate galimybių pasui vaikams nuo 12 metų ir tam, kad nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19?

Įvesti galimybių pasą nuo 12 metų yra nelogiškas ir neproporcingas sprendimas. Apriboti veiklas ir laisvalaikį vaikams, kurie dėl ilgo negrįžimo į mokyklas susidūrė ir tebesusiduria su psichologinėmis problemomis ir grįžimo į įprastą socialinį gyvenimą sunkumais yra tiesiog nelogiška. Vaikų judėjimas ir bendravimas turi būti ne ribojamas, o skatinamas.

Vaikus auginančių mamų bendruomenėje kilusi pasipiktinimo banga rodo, jog ši priemonė toliau skatins priešpriešą visuomenėje. Tai taip pat rodo, kad mamoms trūksta informacijos ir atsakymų į jas neraminančius klausimus dėl vaikų vakcinacijos. Toks nepamatuotas spaudimas sukurs aplinkybes, kuomet išaugs vaikus skiepų kalendoriuje esančiomis vakcinomis neskiepijančių tėvų skaičius.

Spręsdami šias ir kitas problemas, mes siūlome, jog žmonėms, kurie patyrė sunkų vakcinos šalutinį poveikį, būtų atlyginta žala.

Ši Vyriausybė nesidomi, kodėl iki šiol Lietuvoje galiojantys įstatymai nenumato tokios galimybės, kai tuo tarpu daugelis Europos valstybių, rekomenduodamos vakcinas, yra numačiusios ir kompensacijas, jei asmuo dėl privalomų ar rekomenduojamų skiepų patiria neigiamas pasekmes.

Apmaudu, kai Vyriausybė ir jos ministrai tokiu būdu viešai parodo, kad neplanuoja keisti savo požiūrio į daugelį žmonėms rūpimų dalykų. Vyriausybė nesirūpina, kokios pozityvios paskatos galėtų skatinti vakcinaciją. O vakcinacija skatinama tik prievarta ir grasinimais.

Žalos atlyginimas būtų motyvas, nes daugelis nenorinčių vakcinuotis nuogąstauja dėl galimo šalutinio poveikio. Be to, žalą atlyginti tuo atveju, kai valstybė ypač skatina vakcinuotis, būtų teisinga ir sąžininga – taip valstybė kartu su žmogumi pasidalintų atsakomybę.

Visiškai nepritariame kitam priimtam reikalavimui, kad nepasiskiepiję darbuotojai turi patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19 ir nemanome, kad ši priemonė galimai skatina gyventojus sparčiau vakcinuotis.

Valdantieji ignoruoja ne tik rimtas Prezidentūros ir ekspertų pastabas, kad pagrindinė pandemijos kontrolės priemonė turėtų būti kiek įmanoma labiau prieinama, bet ir darbuotojų profesinių sąjungų nuomonę.

Todėl mes manome, kad iškeltas tikslas skatinti vakcinaciją nebus pasiektas. Be to, žmonėms, kurie turi legalų darbą, yra socialiai apdrausti, moka mokesčius ir „Sodrai“, ir ligonių kasoms, nemokama medicina yra garantuojama.

Būtų gerai, kad valdantieji taip susitelktų spręsdami ir šeimų, neįgaliųjų, skurdžiai gyvenančių žmonių problemas ar vykdydami pokyčius švietimo sistemoje.

Seimo valdančioji dauguma nori, kad vardus ir pavardės dokumentuose pradėtume rašyti ir nelietuviškais rašmenimis. Kodėl nepritariate šiai lietuvių kalbos reformai?

Gyvename tokiu laiku, kai liberali valdžia kėsinasi ne tik į tradicinę šeimą, bet ir į kitus mūsų Tautos pamatus. Ginsime valstybinę kalbą, kaip giname tradicinę šeimą. Netoleruosime rašybos chaoso, kuris griautų visą lietuvių kalbos sistemą, ką pabrėžia ir iškilūs Lietuvos kalbininkai. Šis žingsnis būtų pavojingas precedentas, kuomet į lietuvių kalbos sistemą oficialiai būtų įleisti mūsų kalboje neegzistuojantys rašmenys.

Todėl nepritariame svetimų mūsų abėcėlei raidžių rašymui asmens dokumentuose ir remiamės tuo, jog Konstitucinis Teismas (KT) nenumato išimčių valstybinei kalbai pagal tautinį principą.

Kokius pokyčius numatote bendrojo ugdymo vertinimo sistemoje?

Siūlome keisti bendrojo ugdymo vertinimo sistemą, kurioje dėmesys tektų ne tik baigiamiesiems egzaminams, o ir mokymosi vidurkiams, baigiamajam darbui bei neformaliajam ugdymui. Tai keistų ne tik požiūrį į mokymąsi, bet ir sudarytų galimybes aukštosioms mokykloms bei būsimiems darbdaviams individualiai dirbti su būsimais studentais ir specialistais, o mokiniams – visus metus nuosekliai siekti žinių ir jas gilinti net ir dvyliktoje klasėje, kuri šiuo metu yra skiriama žinių kartojimui ir pasiruošimui egzaminams.

Šis modelis pakeistų pasenusį ir iš inercijos Lietuvoje vis dar veikiantį brandos vertinimą, o Lietuva prisijungtų prie Vakarų pasaulio valstybių švietimo tradicijų, kuriose svarbiausiu brandos vertinimu tampa kelerių mokslo metų moksleivio pasiekimų vidurkis.

Kas konkrečiai keistųsi?

Baigiamieji egzaminai sudarytų tik pusę viso „svorio“ norint gauti brandos atestatą, t.y. 50 procentų. Tuo metu 20 procentų būtų skiriama pažymių vidurkiams nuo pirmos gimnazinės klasės, po 15 procentų sudarytų brandos darbas ir neformalus švietimas. Siūlome skaičiuoti moksleivių vidurkius nuo pirmos gimnazinės klasės ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2027-ųjų dėl to, kad vaikai ir tėvai priprastų prie sistemos, būtų spėta suvienodinti moksleivių vertinimą skirtingose mokyklose. Atestatas turėtų specialų priedą, kuriame atsispindėtų svarbiausi neformalaus ugdymo jaunuolio ar jaunuolės pasiekimai: sporto, dalykinės olimpiados. Aukštosios mokyklos įgytų teisę pačios nusistatyti stojimo kriterijus, taip „atsiejant“ stojimus nuo brandos egzaminų.

Šį siūlomą modelį ir motyvus 2021 m. spalio 7 d. Seime pristatė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas bei šešėlinės Vyriausybės premjeras Ramūnas Karbauskis ir šešėlinis švietimo, mokslo ir sporto ministras, Seimo narys, akademikas Eugenijus Jovaiša.

Kodėl LVŽS frakcija metų pabaigoje kreipėsi į Vyriausią tarnybinės etikos komisiją, Generalinę prokuratūrą, STT ir FNTT ir prašo ištirti ministrės Agnės Bilotaitės galimai korupcinę veiklą?

Ministrė viešai paskelbė, kad „Pušyno“, esančio Palangoje, veikla neatitinka VRM būdingų funkcijų ir viešoji įstaiga bus likviduota, o sanatorijos turtas – ant jūros kranto esantys pastatai ir beveik 2 ha sklypas bus perduoti Turto bankui. Ministrė savo sprendimą motyvuoja nuorodomis į 2016 metų Konkurencijos tarybos rekomendacijas ir Vyriausybės programą.

Tačiau A. Bilotaitė nepranešė, kad VRM sprendimą atsisakyti „Pušyno“ galimai įtakojo Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė, kuri yra ministrės A. Bilotaitės bendrapartietė ir planavo tapti jos patarėja Seime. Nors A. Bilotaitė teigia, esą ji ir V. Skeberdytė yra tiesiog tos pačios Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narės, viešai paskelbta informacija leidžia pagrįstai manyti, kad abi moteris sieja draugystė. Artimus A. Bilotaitės ir V. Skeberdytės ryšius įrodo daugybė viešoje erdvėje skelbiamų nuotraukų iš politikių rinkiminių kampanijų. Maža to – paaiškėjo, kad valstybės tarnautoja V. Skeberdytė yra pateikusi prašymą Palangos savivaldybės administracijos direktoriui suteikti leidimą jai dirbti Seimo narės A. Bilotaitės politinio (asmeninio) pasitikėjimo patarėjų komandoje.

Ši informacija skelbiama 2021 m. gruodžio 12 d. socialiniuose tinkluose Facebook ir YouTube žurnalisto Skirmanto Malinausko tyrime.

LVŽS frakcijos narių nuomone, viešojoje erdvėje paskelbta informacija kelia abejones, ar nebuvo naudojamasi tarnybine padėtimi siekiant susigrąžinti žemės sklypą, ar detaliojo plano koregavimo ir naujo grąžintinos žemės sklypo, esančio sanatorijos „Pušynas“ teritorijoje, suformavimo procesai buvo skaidrūs.

Todėl LVŽS išvardintų institucijų prašo pradėti tyrimą dėl valstybės tarnautojos V. Skeberdytės elgesio ir galimo viešųjų bei privačiųjų interesų supainiojimo. Taip pat prašoma pagal kompetenciją įvertinti TS-LKD narių ir galimai gerų draugių A. Bilotaitės ir V. Skeberdytės galimus susitarimus.

Prašoma ištirti, ar A. Bilotaitė, pasinaudodama savo įtaka ir dėl užimamų pareigų jos žinioje esančia informacija bei tarnybine padėtimi, nesiekė padėti savo bendrapartietės ir draugės šeimai sugrąžinti milijoninės vertės žemės sklypus Palangoje.

Pabaigai būtų įdomu sužinoti Jūsų vertinimą, kodėl Vyriausybė nesutaria su Prezidentu?

Prezidentas aiškiai, kaip ir mes, mato, kad be šeimos puoselėjimo valstybė neturi ateities, kad šeimoje suformuojami pagrindiniai įgūdžiai ir santykiai, kurie persikelia į kitas gyvenimo sritis. Tuo tarpu Vyriausybė yra liberali, jiems tradicinė šeima nėra svarbi, visos pajėgos pandemijos metu metamos homoseksualių šeimų įteisinimui, o ne pandemijai valdyti, ne kylančioms kainoms mažinti.

Tarp Vyriausybės ir Prezidento nesutarimai kyla ir todėl, kad ši Vyriausybė negirdi ir nemato žmonių, bando įvesti diktatūrą ir politinę cenzūrą. Jei nuomonės nesutampa su konservatorių ir liberalų retorika, bandomos brukti vertybės, kurios didžiajai visuomenės daliai nėra priimtinos.

Reikėtų prisiminti, kad greta bendro siekio palikti dabartinį Prezidentą sprendimų priėmimo proceso nuošalyje, silpninti jo galias, bene pirmuoju labiau matomu šios Vyriausybės žingsniu, tapo ambicija atimti iš Prezidento teisę atstovauti Lietuvą Europos Sąjungos Vadovų Taryboje (EVT).

Tokio žingsnio priežastys, manau, pakankamai aiškios. Į Prezidentą žiūrima kaip į konkurentą 2024 metų Prezidento rinkimuose, o ne į tą, su kuriuo norima bendradarbiauti. Ir dėl to jo menkinimui aukojama viskas, net demokratija.

Sunkiai suvokiamos ir valdančiųjų idėjos Prezidento rinkimus rengti Seime. Jau dabar girdimi svarstymai, kad neva tiesioginiai Prezidento rinkimai neatitinka jo įgaliojimų apimties. Įvykdžius tokius pakeitimus 2024 m. valstybės vadovą dar spėtų išrinkti ši valdančioji dauguma, tai neabejotinai padidintų Gabrieliaus Landsbergio šansus tapti Prezidentu.

Prezidentas juk ne aklas, jis neapsimeta kažkuo, kuo nėra, o mato susvetimėjimą, kurį pastebime visi. Ir, deja, tas susvetimėjimas vis labiau ryškėja, kuo toliau dirba ši valdžia. Mes tai matome, kaip bėdą ir grėsmę, o ši valdžia tai mato kaip savo pranašumą, pasikėlimą prieš paprastus žmones.