„Landsbergis jau seniai painioja save su visa Tauta ir jaučiasi turintis galią nuspręsti už ją, ko jai reikia, nes „kaimietukai“ ir „šunauja“ juk nieko nesupranta.“

Ramūnas Karbauskis. Ir vėl anūkas senelį bando padaryti valstybės vadovu

2021 06 29

Vytautas Landsbergis sako, kad jo, kaip Aukščiausios Tarybos pirmininko, pripažinimas šalies vadovu yra valstybės prestižo reikalas. Istoriją perrašyti užsimojęs buvęs Aukščiausios Tarybos pirmininkas pamiršta, kad net jo paties rengtas tuometinis Laikinasis Pagrindinis Įstatymas (taip tuomet vadinosi laikinoji Konstitucija) jo anaiptol nevadino valstybės vadovu.

Konstitucinis Teismas yra pasakęs dar ir štai ką: „pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui.“ Taigi, joks kitas asmuo, kuris nebuvo tokiu išrinktas, negali būti prilygintas valstybės vadovui.

Visada maniau ir manysiu, kad ne postai ir politikų pareigos kelia valstybės prestižą. O švietimas ir išsilavinimas, klestinti ekonomika (2 milijardų ekonomikos gaivinimo plano skaidrumą ekspertai įvertino 1 balu iš 6 galimų), žmogaus vertės suvokimas (kontrastas, bet valdžia, žadėjusi klausytis žmonių prieš rinkimus, dabar pas juos, mitinguojančius, net neišeina). Kada matai kaip elgiasi valdžia, akivaizdu, kad valdžiai tikrai nerūpi joks valstybės prestižas.

Valdžiai rūpi tik skambiais titulais apdovanoti savus (na ir kas, kad atgaline data), dekriminalizuoti narkotikus, reformuoti Seimo tualetus, pakeisti nepilnamečiams lytį, prailginti alkoholio prekybos laiką ir įteisinti homoseksualų šeimas. Tokie yra šią savaitę besibaigiančios Seimo pavasario sesijos darbai, kuriuos visi prisimename. Daugiau darbų nebuvo matyti. Net diskusijų apie juos nebuvo.

Landsbergis jau seniai painioja save su visa Tauta ir jaučiasi turintis galią nuspręsti už ją, ko jai reikia, nes „kaimietukai“ ir „šunauja“ juk nieko nesupranta. Jam nepavyksta garbingai nulipti nuo pakylos, ant kurios jis užlipo nepriklausomybės aušroje. Niekada jis nenorėjo dalintis garbe, nei džiaugtis su savo bendražygiais drauge nuveiktais darbais, negana to privatizavo laisvę, privatizavo Sąjūdį, visus kitus paversdamas arba Tautos, arba savo asmeniniais priešais. Beje, čia jis deda lygybės ženklą. O šiandien, kada konservatoriai valdžioje ir atrodytų, kad viską bus galima pasitvarkyti taip, kaip norisi, trukdo tik Prezidentas Gitanas Nausėda ir nenorinti priimti brukamų vertybių Tauta...