„Medikų krūvis, atsakomybė, fizinė ir dvasinė įtampa karantino sąlygomis padidėjo - skyriai perpildyti, personalo trūksta, kovojama dėl ligonių gyvybės.“

Rimantė Šalaševičiūtė. Sveikatos priežiūros įstaigose - daugiau dėmesio komunikacijai su paciento artimaisiais

2021 04 15

Kas ir kam gali teikti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigoje besigydančio paciento būklę? Kaip užtikrinti, kad jautrūs asmens duomenys būtų pateikti atsakingai ir profesionaliai? Ar pandemijos ir karantino sąlygomis reiktų apibrėžti lankstesnę ir paprastesnę tvarką, kad artimieji neliktų nežinioje dėl ligoninėje gydomo šeimos nario? Ko trūksta, kad medikų ir pacientų bei jų artimųjų bendravime būtų daugiau empatijos ir tarpusavio supratimo?

Seimo LVŽS frakcijos socialinių problemų grupė inicijavo šių klausimų aptarimą parlamento Sveikatos reikalų komitete dalyvaujant Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vadovams.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės, teisės aktai gana aiškiai apibrėžia pacientų bei jų artimųjų bendravimo, informacijos teikimo apie ligonių sveikatos būklę principus, o gydymo įstaigų vadovams yra pavesta nustatyti vidaus tvarkos taisykles.

Tačiau žmonėms akivaizdžiai trūksta žinių, kokios jų teisės ir galimybės gauti informaciją artimajam patekus į ligoninę. Ši problema karantino sąlygomis itin išryškėjo, nes ligonių lankymas apribotas, ryšys dažniausiai gali būti palaikomas tik nuotoliniu būdu.

Svarbu žinoti, kad vos patekęs į gydymo įstaigą, pacientas turi nurodyti vieną ar kelis asmenis, kuriems būtų teikiama informacija apie jo sveikatos būklę. Kitiems - ar tai būtų giminaičiai, ar bičiuliai, kolegos - šie jautrūs asmens duomenys negali būti teikiami. Pagrįstai atsisakoma teikti informaciją apie paciento sveikatą, jei šie asmenys nėra nurodyti kaip kontaktiniai.

Nerimo, įtampos atsiranda tada, kai turintieji teisę žinoti apie artimojo būklę paliekami nežinioje, su jais bendraujama formaliai ar neatsakingai, ilgai nepavyksta susisiekti su gydytoju ir pan. Ypač skaudu, jei žinia apie ištikusią mirtį artimuosius pasiekia pavėluotai arba atsitiktinai.

Medikų krūvis, atsakomybė, fizinė ir dvasinė įtampa karantino sąlygomis padidėjo - skyriai perpildyti, personalo trūksta, kovojama dėl ligonių gyvybės. Pasitaiko situacijų, kai dėl objektyvių aplinkybių laiku neatsiliepiama į telefono skambučius. Tačiau sveikatos apsaugos viceministrė pabrėžė, kad tai yra organizacinės struktūros, personalo vadybos, darbuotojų skatinimo sistemos dalykai. Gydymo įstaigos vadovas turi taip organizuoti darbą, kad paciento nurodytieji kontaktiniai asmenys laiku gautų patikimą ir tikslią informaciją. Šiuo metu rengiama tvarka dėl klausos sutrikimų turinčių pacientų informavimo ir tam reikalingų priemonių.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šeimos nariai turi galimybę kreiptis į ligoninės ar skyriaus vadovą su prašymu pasimatyti su gydomu artimuoju (tai negalioja covidiniuose skyriuose). Įstaigų vadovai karantino sąlygomis retai pasinaudoja šia savo teise nuspręsti ir išimtiniais atvejais leisti lankyti ligonius, ribojant vizito laiką 10-15 minučių.

Medikų ir pacientų ar jo artimųjų santykis yra ne vien teisės, bet ir moralės, bendravimo įgūdžių, bendražmogiškosios kultūros, motyvacijos dalykas. Nuo šiol ministerija darbiniuose pasitarimuose su įstaigų vadovais skirs daugiau dėmesio šiems ir komunikacijos klausimams, bus nuolat keičiamasi gerąja praktine patirtimi (pavyzdžiui, kai kuriuose covidiniuose skyriuose nurodomas specialus telefono numeris, kuriuo galima kreiptis nustatytomis valandomis), aptariamos dažniau pasitaikančios konfliktinės situacijos.

Posėdyje pabrėžiau, tam pritarė ir viceministrė, kad ne mažiau svarbu apie galiojančią tvarką ir asmens duomenų apsaugos taisykles informuoti plačiąją visuomenę, siekiant abipusiai pagarbaus, dalykiško bendravimo ir išvengiant skaudžių nesusipratimų.