Warning: Creating default object from empty value in /home/lvzslt/domains/lvzs.lt/public_html/lt/plugins/system/modulesanywhere.php on line 159

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos
programa

Priimta 2010 gruodžio 11 d. eiliniame VII LVLS suvažiavime

 

Pagrindiniai programos sudarymo principai:

Originalumas. LVLS — tai partija, kuri siekia esminių reformų šalyje, o ne kartoja seniai nusibodusius deklaratyvius lozungus. Programa naudotina kaip pagalbinis dokumentas partijos nariams.

Universalumas. Programa sukurta taip, kad kiekvienas joje įtvirtinamas politinis įsipareigojimas gali būti įgyvendintas tiek valstybės, tiek ir savivaldos institucijų lygmenyje. Žemiau išvardintų tikslų galima siekti kaip valdančiosios daugumos, taip ir opozicijos darbe.

Konkretumas ir paprastumas. Visi programoje įtvirtinti punktai gali tapti konkrečių įstatymų, valstybės ar regioninių strategijų, savivaldybės tarybos ar seniūnijų sprendimų projektais be ypatingo redagavimo. Punktai remiasi atitinkamų sričių ekspertų išvadomis, tačiau jie surašyti paprastai ir suprantamai.

Pagrįstumas. Programoje numatytoms valstybės ir savivaldybių iniciatyvoms bus reikalingas finansavimas. Todėl programoje numatyti ne tik rinkėjams patrauklūs sprendimai (gerinsime, plėsime), bet ir nurodomi konkretūs prioritetų pakeitimai ir tam tikrų mažiau reikšmingų išlaidų mažinimai, sprendimams įgyvendinti reikalingi finansavimo šaltiniai.

 

Naujos darbo vietos, emigracijos stabdymas

 

1. Skatinsime investicijas į tas energetikos rūšis, kurios sukuria daugiausia darbo vietų Lietuvoje. Visų pirma sieksime, kad būtų sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų visoje Lietuvoje per šiuolaikinius biomasės energetikos projektus, panaudojant milžiniškus vietinius žemės ir miško išteklius. Sustabdysime pasirengimą naujos atominės elektrinės statyboms ir visus tam numatytus pinigus skirsime biomasės ir kitų alternatyvios energetikos sričių plėtrai. Lietuvai ekonomiškai nenaudinga statyti atominę elektrinę ir tapti dar labiau priklausoma nuo įvežtinių žaliavų, investuoti milžiniškas lėšas ir dar padidinti valstybės skolas, tuo tarpu savi bioenergetiniai resursai gerokai viršija energetinius poreikius.

2. Darbo vietų problemą spręsime per aktyvų naujų valstybės ir savivaldybių įmonių, kuriančių didelius kiekius darbo vietų plėtrą. Savivaldybėse kursime naujas vietinės energetikos įmones, biokuro katilines, atliekų rūšiavimo ir perdirbimo, municipalinio ekobūsto statybų ir renovacijos įmones, logistinius centrus, ekologinės prekybos centrus ir turgavietes, inovacinės gamybos įmones. Įtrauksime savivaldą į aktyvią ekonomiką ir pridėtinės vertės bei darbo vietų kūrimą.

3. Dalis pelno ir PVM mokesčių, kurie bus surinkti savivaldybės pastangomis kuriant įmones ir darbo vietas, liks savivaldoje ir nebus perduodama į valstybės biudžetą. Atitinkamai keisime mokesčių įstatyminę bazę.

4. Sukursime savivaldai administruojamų mokesčių kompensavimo mechanizmą įmonėms ir įstaigoms, kurios sukuria naujas darbo vietas, tuo pat metu neatleisdamos jau dirbančių žmonių. Ši sistema jau sėkmingai funkcionuoja Ignalinos rajone.

5. Sumažinsime darbo jėgos apmokestinimą pradedančioms ir tam tikros apyvartos kiekio nepasiekusioms verslo bendrovėms (panašiai kaip su verslo liudijimais).

6. Taikysime mokesčių atidėjimo ir sumokėjimo galimybes, priklausomai nuo konkretaus atvejo. Įteisinsime metinės, o ne mėnesinės apskaitos sistemą. Ženkliai sumažinsime biurokratinę naštą pradedančiam verslui.

7. Pakeisime PVM mokėjimo tvarką. Šis mokesti bus mokamas nuo realių pajamų, o ne nuo teoriškai priskaičiuotos sumos kaip dabar (pvz. įmonės kasmet moka PVM net ir nuo tų pajamų, kurių dar nesumokėjo skolininkai).

8. Supaprastinsime ES paramos įsisavinimą smulkiam verslui, bendruomenėms bei ūkininkams. Decentralizuosime šios pramos skirstymą ir jį vykdysime regionų mastu. Neleisime, kad įvairios biurokratinių pažymų išdavimo procedūros ir saugikliai ženkliai lėtintų paramos įsisavinimo procesą. Supaprastinsime viešųjų pirkimų dokumentaciją. Sukursime vieno langelio principą paramos ir paslaugų verslui sistemoje. Didinsime institucijų ir konkrečių pareigūnų atsakomybę už paramos įsisavinimo proceso lėtinimą.

9. Grąžinsime PVM mokesčių lengvatas visiems šviežiems, o taip pat ekologiškiems maisto produktams. PVM maisto produktams neturi viršyti Europos Sąjungos vidurkio, tai leis sumažinti kontrabandą ir padidinti konkurencingumą, o taip pat padidins gamybą ir užimtumą.

10. Kuriant darbo vietas statybos ir kitų paslaugų sektoriams aktyviai skatinsime viešosios infrastruktūros ir privačių pastatų atnaujinimo (ypač energetinio efektyvumo prasme) projektus.

11. Supaprastinsime statybos leidimų išdavimo tvarką ūkininkų ūkių kūrimui ir kitoms statyboms kaimiškose teritorijose.

12. Papildysime mokyklų ir aukštųjų mokyklų ugdymo programas, siekdami, kad dalis ugdymo proceso vyktų natūralioje kaimo aplinkose, kur vaikai būtų supažindinami su tradiciniu lietuvių gyvenimo būdu, verslo, amatų, etninės kultūros pagrindais. Į šiuos ugdymo lėšomis finansuojamus projektus bus įtrauktos kaimo bendruomenės. Tokiu būdų bus kuriamos naujos darbo vietos kaime.

13. Ugniagesių, policijos ir kitose viešojo sektoriaus įstaigose didinsime savanorių skaičių.

14. Plėsime viešųjų darbų apimtis, įtraukiant asmenis gaunančius bedarbių pašalpas ir socialinę paramą.

15. Įkursime savanorišką jaunimo darbą socialinėse įstaigose (asistentai, praktikantai). Jauni žmonės, atlikę praktiką, pavyzdžiui, vaikų, senelių globos namuose, kitose savivaldybių įstaigose gaus galimybę nemokamai studijuoti Lietuvos aukštose mokyklose. Tokiu būdų bus skatinama jaunimo integracija į viešo sektoriaus darbo rinką, mažės emigracijos paskatos, universitetai nebus perpildyti studentais, neturinčiais motyvacijos mokytis pasirinktą specialybę. Ateityje į šią programą bus įtrauktas ir verslas.

 

Tikroji savivalda ir regionų atgimimas

 

16. Sieksime, kad investicijos į Lietuvos ūkį pasiskirstytų kuo tolygiau, skatintų Lietuvos regionų plėtrą ir nesikoncentruotų sostinėje.

17. Decentralizuosime valstybės ir savivaldos valdymą. Dalį valstybei nebūdingų funkcijų perduosime savivaldai ir nevyriausybinėms organizacijoms.

18. Sieksime, kad ES paramos skirstymo procese didėtų regionų vaidmuo (šiuo metu tik 11 proc. paramos ES skiriama laikantis regioninės plėtros prioriteto principo). Perduosime paramos administravimą į regionus.

19. Ženkliai išplėsime savivaldybių mokestinį ir finansinį savarankiškumą. Nustatysime pastovią gyventojų pajamų dalį, kurią valdys savivaldybės. Nutrauksime ydingą praktiką, kai Vyriausybė, siekdama mažinti biudžeto deficitą, neskiria savivaldybėms įstatymu priklausančių biudžeto lėšų.

20. Suteiksime galimybę savivaldai atitinkamose ribose didinti neprižiūrimų pastatų ir teritorijų, automobilių parkavimo, taršos, prekybos plotų ir kitus mokesčius.

21. Įvesime prabangaus nekilnojamo turto mokestį.

22. Įvesime visoje Europoje paplitusį prabangių didelio galingumo automobilių mokestį, administruojamą savivaldoje. Apie numatomą mokesčio įvedimą įspėsime prieš metus, skatindami gyventojus pakeisti savo transporto priemones į taupesnes. Šiuos mokesčius skirsime viešo transporto plėtros tikslams.

23. Įstatymu nustatysime seniūnijų finansinį savarankiškumą. Sudarysime sąlygas seniūnijoms teikti dalį viešųjų paslaugų. Siūlome įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus.

24. Sukursime naują nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių paramos mechanizmą. Projektų atrankos metu bus vertinama ne tik paraiškų kokybė, bet ir savivaldybių ir seniūnijų, dalyvaujančių projektuose, nuomonė, o taip pat reali žmonių narystė organizacijose (t.y. kiek organizacijos narių realiai moka nario mokesčius tam tikrai nevyriausybinei organizacijai).

25. Remsime savivaldybių ir vietos bendruomenių pastangas apsirūpinti autonominiais energijos šaltiniais. Savivaldybių merai, atstovaujantis LVLS, prisijungs prie Europos merų pakto dėl klimato kaitos mažinimo kartu su kitais 350 pažangiais Europos miestais. Prie merų pakto jau prisijungė Šilutė.

26. Atšauksime Susirinkimų įstatymui prieštaraujančius mitingų ir piketų vykdymo tvarkas, sudarant galimybę visiems gyventojams laisvai išreikšti pilietinę poziciją. Savivaldybėse negali būti jokių papildomų, nei numato įstatymas, apribojimų ir mitingams skirtų „tinkamų vietų sąrašų“.

27. Didinsime atlyginimus policijos sistemoje, sukursime papildomus pareigūnų skatinimo mechanizmus. Policijos įgaliotiniai seniūnijose nebus užkraunami „popieriniu“ darbu ir kelių policijos funkcijomis. Atsisakysime komisariatų centralizavimo.

28. Taupant biudžeto lėšas, sieksime, kad per racionalų laiko tarpą visose savivaldybių ir valstybės institucijose dalis naudojamos uždaro kodo programinės įrangos būtų pakeista į atviro kodo programinę įrangą.

 

Švietimas ir sveikata visos Lietuvos naudai

 

29. Reformuosime moksleivio krepšelio sistemą, siekdami, kad nebūtų uždarinėjamos gyvybingos kaimo mokyklos. Ten, kur jų uždarymas neišvengiamas skatinsime kaimo švietėjišką ir bendruomeninę veiklą, kultūrą ir sportą, suaugusių švietimą steigdami daugiafunkcinius universalius centrus.

30. Reformuosime studento krepšelio sistemą siekiant, kad išliktų regioniniai ir šakiniai universitetai, kitos aukštos mokyklos ir kolegijos. Užtikrinsime, kad jose išliktų ne tik patrauklios studentams, bet ir Lietuvos ūkiui reikalingos specialybės.

31. Toms profesijoms, kurios yra reikalingos rinkai, sukursime specialią lengvatų sistemą, kad norintiems studijuoti netrūktų valstybės finansuojamų vietų. Neribosime pagal amžių studentų priėmimo į dieninius skyrius. Tačiau emigravę ar atsisakę dirbti siūlomą darbą studentai, turės grąžinti dalį studijų įmokų. Ši sistema funkcionuoja ir kitose ES šalyse.

32. Didinsime verslo ir valstybės sąveiką, siekiant paruošti aukštos kvalifikacijos, rinkos poreikius atitinkančius specialistus, kurie turėtų galimybes Lietuvoje gauti deramas darbo sąlygas.

33. Sieksime, kad rajonų lygmens ligoninės būtų finansuojamas taip, kad jose išliktų ligoninei būdingos paslaugos (reanimacija, chirurgija). Pertvarkysime sveikatos reformos planą taip, kad būtų atsižvelgta į svarbiausius kaimo žmonių poreikius (ligoninių užpildymo sezoniškumas, gyventojų amžius ir slaugos poreikiai). Nutrauksime ydingą praktiką, kai mažos ligonines dengia didžiųjų ligoninių patiriamas išlaidas.

34. Skatindami ir remdami sveikos gyvensenos programas, mažinsime gyventojų priklausomybę nuo farmacijos pramonės. Gerinsime ankstyvos ligų diagnostikos, ligų prevencijos priemones. Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje yra neefektyvi ir brangi, nes dirbama su pasekmėmis, o ne priežastimis.

35. Užtikrinsime, kad kiekvieno socialiai drausto piliečio sveikata ne rečiau kas 5 metai būtų patikrinama profilaktiškai, atliekant būtinus laboratorinius tyrimus. Didinsime visuomenės sveikatos biurų veiklos efektyvumą užtikrindami jų pakankamą finansavimą.

36. Narkomanijos, alkoholizmo ir kitų socialinių problemų prevencijai sukursime švietėjiškas programas darželinukams. Kovai su narkotikų platintojais skirsime papildomą finansavimą.

37. Remsime mažas ir vidutines pajamas turinčių šeimų moksleivių vasaros poilsį ir užimtumą.

38. Didesnį dėmesį skirsime sporto ir kultūros bazių renovacijai ir naujų statybai, kaimo žmonių laisvalaikio užimtumo gerinimui.

39. Sieksime, kad mokyklose nuo pat pirmųjų klasių moksleiviai būtų supažindinami su įvairiais intelektinės nuosavybės valdymo būdais. Skatinsime mokytojus ir moksleivius rinktis legalius, laisvai prieinamus intelektinius produktus.

40. Skatinsime ugdymo proceso metu mokytojus ir moksleivius kuo labiau įtraukti į atvirus projektus: laisvosios internetinės enciklopedijos, laisvos programinės įrangos kūrimą, įvairių bendruomeniškai kuriamų daiktų projektus.

41. Nustatyti skirtingus fundamentinio ir taikomojo mokslo vertinimo kriterijus, kas sudarytų sąlygas turėti Lietuvoje labai aukšto lygio fundamentalaus mokslo centrus bei taikomųjų tyrimų, mokslo sklaidos centrus, labiau prieinamus vidaus poreikiams. Mokslas visų pirma turi tarnauti savo šalies pažangai, o ne tapti formaliu straipsnių rašymu užsienio mokslo leidiniuose. Tokią kryptį dabar skatina mokslininkų vertinimo kriterijai, kuriuos reikia keisti.

 

Šilumos kainų mažinimas, komunalinių paslaugų ir energetikos demonopolizavimas

 

42. Remiantis Ukmergės savivaldybės patirtimi skatinsime savivaldybes, kuriose gyventojai už šilumą moką didelius mokesčius, peržiūrėti sutartis su šilumos tiekėjais bei pradėti aktyvias derybas dėl kainų mažinimo.

43. Sieksime, kad pradėtų mažėti šilumos ir karšto vandens kainos vartotojams. Tai pasieksime pritaikydami miestų ir miestelių katilines prie vietinio kuro — biomasės bei įgyvendindami visas kitas šiame programos skirsnyje numatytas priemones.

44. Savivaldybėms bus suteikta daugiau teisinių priemonių dalyvauti tvirtinant ir peržiūrint vandens ir šildymo kainas, t.y. riboti monopolijų viršpelnius, atsižvelgiant į realias jų sąnaudas. Įvesime monopolininkų vykdomų pirkimų kontrolę, tokiu būdu užkirsdami kelią paslėpti viršpelnius per išpūstas pirkimų kainas.

45. Šiluma — tai viešoji gėrybė, o ne tik verslo prekė. Suteiksime savivaldybei, o ne privačiam tiekėjui teisinį prioritetą visais su šilumos tiekimų susijusiais klausimais. Peržiūrėsime nepalankias gyventojams viešo turto nuomos sutartis su privačiomis bendrovėmis.

46. Skatinsime vietinių energetikos įmonių plėtrą, o ne stambių energetikos monopolijų, aptarnaujančių kelis ar daugiau šalies rajonų, formavimąsi. Suteiksime teisę savivaldai kontroliuoti energijos gamybą bei perdavimą vartotojui. Savivaldybės, o ne Valstybinė kainų komisija, licencijuos įmones, per metus tiekiančias iki 20 mln. kWh energijos tiekimo apimtis (dabar iki 10 mln. kWh).

47. Įteisinsime visų dokumentų, pasirašytų tarp savivaldybių ir privatininkų, tiekiančių komunalines paslaugas, viešinimo tvarką.

48. Didinsime Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Remsime savivaldybių ir vietos bendruomenių pastangas apsirūpinti autonominiais energijos šaltiniais. Sieksime, kad Lietuva iki 2015 m., t.y. penkeriais metais anksčiau, nei reikalauja ES, 23 proc. energijos gautų iš alternatyvių energijos šaltinių. Skatinsime vandens, vėjo, biodujų, geoterminės energijos, saulės ir, svarbiausia, biomasės energetikos naudojimą.

49. Įvesime papildomus akcizus įvežtiniam kurui, naudojamam katilinėse iki 50 MW, jeigu jį galima pakeisti vietiniu kuru. Akcizo pajamas naudosime atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrai.

50. Prioritetu laikome ne tik daugiabučių namų renovaciją, bet ir visos miestų ir miestelių energetinės infrastruktūros (šilumos trasos, katilinės) renovaciją, kuri turi būti vykdoma atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų interesus, o ne į trumpalaikius privačių komunalinių įmonių interesus.

 

Šeimos politika ir solidarumas

 

51. Prioritetu laikome paramą motinystei ir tėvystei. Sieksime, kad būtų išlaikytos ilgiausios Europoje motinystės atostogos (24 mėnesiai) sudarysime galimybę vaiko priežiūros atostogų laiką išnaudoti dalimis, iki vaikui sueis 7 metai, taip sudarydami galimybę lanksčiai derinti darbo ir motinystę (tėvystę).

52. Formuosime teigiamą šeimos įvaizdį visuomenėje. Didinsime finansavimą šeimų konsultavimo paslaugoms, skyrybų, abortų ir kitų problemų prevencijai.

53. Skatinsime privačių ir savivaldybių vaikų darželių steigimą. Didinsime vaikų žaidimo aikštelių miestuose ir miesteliuose skaičių. Plėtosime kitas šeimai reikalingas viešąsias paslaugas.

54. Supaprastinsime įvaikinimo procedūras Lietuvos gyventojams. Skatinsime šeimynas.

55. Skleisime nepakantumo alkoholizmui politiką, sieksime jo vartojimo mažėjimo įvairiausiomis reguliacinėmis ir mokestinėmis priemonėmis.

56. Nustatysime, kad minimalus atlyginimas būtų ne mažesnis nei pusė vidutinio atlyginimo, tuo skatindami darbą, o ne gyvenimą iš pašalpų.

57. Įvesime progresinę pajamų mokesčio sistemą.

58. Remsime socialiai atsakingas įmones, kurios sudarinės sektorines arba teritorines kolektyvines sutartis. Skatinsime vietos Trišalių tarybų aktyvumą, siekdami, kad stambios pelningos įmonės didintų atlyginimus bei socialines garantijas darbuotojams.

59. Griežtai susiesime pensinį amžių su vidutine gyvenimo trukme. Tik ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei gali būti priimami sprendimai dėl pensinio amžiaus ilginimo.

60. Užtikrinsime sumažintų pensijų kompensavimą.

 

Ekologiškai švari ir sveika aplinka

 

61. Finansinėmis priemonėmis skatinsime sveikų, lietuviškų ir ekologiškų maisto produktų vartojimą mokyklose, vaikų darželiuose, ligoninėse, vaikų globos ir kitose viešojo sektoriaus įstaigose (kaip tai jau daroma Panevėžio rajone). Tai skatins šių produktų paklausą bei ilgainiui lems, kad ekologiški produktai taps kasdienio masinio vartojimo, o ne prabangos preke. Gerinsime moksleivių mitybos įpročius.

62. Reformuosime valstybės ir savivaldybių išlaidų panaudojimą taip, kad jos neskatintų aplinkai žalingos veiklos. Smarkiai išplėsime „žaliųjų viešųjų pirkimų“ mastus (valstybės ir savivaldybių įstaigos pirks paslaugas ir prekes, kurios yra mažiau kenksmingos gamtai).

63. Neleisime statyti nerūšiuotų šiukšlių deginimo gamyklų. Pagal Europos Sąjungoje pirmaujančių šalių standartus, lėšos pirmiausia turi būti skiriamos atliekų prevencijai, pirminiam (kiemuose) bei antriniam (spec. įmonėse) rūšiavimui, antriniam perdirbimui ir panaudojimui, išgaunant daugybę vertingos žaliavos. Likusios bioskaidžios (virtuvės) atliekos turi būti kompostuojamos arba iš jų išgaunamos biodujos. Skatinsime realų plastiko taros, aliuminio, elektronikos surinkimo sistemos suformavimą.

64. Įvesime privaloma atliekų rūšiavimą valstybės ir savivaldybės įstaigose bei joms pavaldžiose įmonėse. Įrengsime atliekų rūšiavimo konteinerius ne tik prie daugiabučių, bet ir kitose masinėse žmonių susibūrimo vietose — stotyse, aikštėse, įstaigose, ligoninėse ir pan.

65. Ribosime stambių gyvulininkystės kompleksų plėtrą, nustatysime maksimalų gyvulių koncentracijos skaičių, įteisinsime privaloma biodujų panaudojimą kompleksų energetikoje. Įvesime griežtus kvapų ir kito ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir sveikatai kontrolės mechanizmus. Taršos prevencijos požiūriu peržiūrėsime visų gyvulininkystės įmonių (kompleksų) veiklą. Nustatysime taršos metanu mokestį, sudarysime palankias teisines-finansines sąlygas gyvulininkystės įmonių modernizacijai. Parengsime kiaulių fermų plėtros strategiją ir ribas nacionaliniu mastu, siekiant išvengti ekologiškai žalingos koncentracijos vienoje vietovėje, atsižvelgiant į pažangių ES šalių patirtį bei Lietuvos gamtines, geografines sąlygas bei gyventojų tankumą. Sieksime, kad Lietuva ir toliau pirmautų mėsos eksporto srityje, tačiau mūsų šalies strateginis pranašumas — ne stambūs teršiantys kombinatai, o modernūs maži ir vidutiniai ūkiai.

66. Ginsime viešąsias erdves ir žaliąsias zonas. Pakeisime viešojo bendrųjų ir detaliųjų planų svarstymo eigą — neleisime nekilnojamo turto įmonėms dominuoti šiame procese.

67. Užtikrinsime, kad visa su bendraisiais ir detaliaisiais planais ir jų projektais susijusi medžiaga būtų prieinama viešoje interneto erdvėje.

68. Sieksime, kad visose šalies bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštosiose mokyklose būtų dėstoma aplinkosaugos mokymo programa. Skatinsime ekologinį suaugusiųjų švietimą.

69. Skatinsime gamtos švarinimo akcijas, ekologinį turizmą, senovės amatų veiklas, etninio ir kulinarinio paveldo išsaugojimo veiklas. Sudaryti įstatymines prielaidas vaikų ir jaunimo užimtumo, zooterapijos, hipoterapijos centrų kūrimuisi, skatinti žirgininkystės paslaugų verslą, neįgaliųjų žmonių kūrybos namų funkcionavimą ir t.t.

 

Lietuvos vartotojų ir žemės ūkio gamintojų interesų apsauga

 

70. Formuodami agrarinę politiką, jos pagrindu laikysime vidutinį ūkininko ūkį. Remsime smulkų ūkį ir augintojų/gamintojų kooperatyvus, jų produkcijos realizacijos galimybes, kurios sudarytų realią konkurenciją dominuojantiems prekybos tinklams. Ribosime stambių prekybos tinklų plėtrą miestų ir miestelių centruose.

71. Nepritardami žemės pardavimo užsieniečiams sąlygų supaprastinimui, kol nesustiprės Lietuvos žemės ūkis, derėsimės su ES dėl šios problemos sprendimo ir pereinamojo laikotarpio pratęsimo.

72. Parengsime sistemą, kuri leistų daugiau nei 3 metus apleistą ir nenaudojamą žemę sugrąžinti į žemės ūkio gamybą (apleistos žemės savininkai mokės didesnius žemės mokesčius, bus skatinama žemės nuoma ūkininkams). Ūkininkams, kurie kursis tokiose žemėse, teiksime prioritetą skiriant ES investicinę paramą.

73. Ribosime genetiškai modifikuotos produkcijos patekimą į šalį. Skatinsime vietinės produkcijos vartojimą ir ekologinį ūkininkavimą bei ekologinių produktų pateikimą vartotojui. Iki 2015 m. sieksime, kad 10 proc. Lietuvoje pagamintų maisto produktų būtų ekologiški (organiški).

74. Daugelis masinio naudojimo prekių, gaminamos slepiant tikruosius ekologinius ir socialinius kaštus. Skatinsime „Tikrosios produkto kainos“ (angl. „true cost pricing”) principo naudojimą ūkio politikoje ir derybose dėl tarptautinių prekybos standartų. Skatinant ekologiškai švarios produkcijos kainos palankumą vartotojui, taikysime įvairias reguliacines priemonės (pvz. etiketės apie produkto gaminimo procesą, didesni mokesčiai teršėjams).

75. Ginsime vartotojų apsaugos principą, kad „reklama negali meluoti“. Turi būti aiškiai nustatyta, ką konkrečiu atveju reiškia žodžiai „natūralus“ arba „ekologiškas“ ir pan. Išplėsime maisto prekių etikečių turinio privalomuosius reikalavimus, kad aiškiai, tiksliai ir suprantamai būtų pateikiama esminė informacija, cukraus, druskos, rūgščių kiekis porcijoje arba 100 ml/g, nurodyta orientacinio suvartojamo kiekio (pvz., rekomenduojamos dienos normos) dalis.

 

Saikingo vartojimo ir vietos gamybos skatinimas

 

76. Skatinsime gyventojus įrengti saulės kolektorius, taip ženkliai mažindami vandens pašildymo šiltuoju sezonu kainas. Numatysime kompensacijų už kolektorių įsigijimą galimybes. Skatinsime saulės kolektorių paklausą bei vietinę gamybą numatant privalomą jų įrengimą ant visuomeninės paskirties pastatų.

77. Skatinsime gamtą tausojančių bei saikingą vartojimą propaguojančių gyventojų bendruomenių kūrimąsi. Kursime privalomą stambesnių gyvenviečių ekologinės būklės stebėsenos sistemą. Skatinsime kompaktiškumą — darbas, mokslas, gyvenimas, sportas ir laisvalaikis kuo arčiau namų. Ten, kur įmanoma, turi galioti principas — vietos gamintojai tenkina vietos vartotojų poreikius. Sodininkų bendrija — unikali miesto gyventojų ekologinės savivaldos forma turi būti remiama ir skatinama.

78. Sukursime ir išvystysime ekologinio turizmo Lietuvoje sistemą, panaudojant saugomas teritorijas, žmogiškuosius išteklius, augalų ir gyvūnijos įvairovę, vandens telkinius, istorinės atminties vietas, istorinio paveldo objektus. Būtent ekologinis turizmas apsaugotų nuo „barbariško“, nekontroliuojamo turizmo pasekmių, prisidėtų prie gamtos resursų saugojimo ir racionalaus panaudojimo, žmonių užimtumo ir neštų pajamas kraštui.

79. Mažinsime popieriaus naudojimą valstybės ir savivaldos institucijų darbe. Ne mažiau kaip 90 proc. viešojo administravimo dokumentacijos (paraiškos, ataskaitos, pažymos) gali būti perkelta į elektroninę erdvę. Tam pasiekti egzistuoja veikianti elektroninio parašo sistema.

 

Alternatyvi transporto politika

 

80. Gerinsime rajoninių kelių būklę pagal gyventojų pageidavimus. Stiprinsime saugumo priemones keliuose.

81. Investuosime į viešo transporto skatinimą, sieksime, kad atokiausios gyvenvietės būtų pasiekiamos viešuoju transportu (ten kur jis realiai reikalingas). Derinsime įvairių transporto rūšių grafikus (pvz. traukiniai turi ne beprasmiškai konkuruoti su (mikro)autobusais, o papildyti vieni kitus).

82. Plėsime viešojo transporto naudojimosi skatinimo priemones, įskaitant automobilių judėjimo ir parkavimo apribojimus miestų centruose.

83. Didinsime biokuro naudojimą viešajame transporte, skatinsime elektromobilių naudojimą ir gamybą Lietuvoje.

84. Prie esminių viešo transporto mazgų turi būti įdiegiami specialūs susisiekimo punktai, sudarant galimybę saugiai palikti transporto priemonę bei toliau naudotis viešuoju transportu arba atvirkščiai.

85. Iki dešimtadalio kelių plėtrai skirtų lėšų skirsime dviračių/pėsčiųjų takų ir šaligatvių įrengimui.

86. Sieksime, kad kai kurios miestų gatvės, gyventojų pageidavimu, virstų pėsčiųjų alėjomis.

87. Susiesime parkavimo apmokestinimą su automobilio galingumu ir tarša.

 

Naujoji kultūros politika

 

88. Didinsime valstybės ir savivaldybių dėmesį ir paramą Lietuvos kultūrai.

89. Skubiai spręsime regionų kultūros ir pašto darbuotojų ypač mažų atlyginimų problemą.

90. Išsaugosime kultūros namus ir skatinsime kultūrinę veiklą mažose gyvenvietėse (ypač svarus yra Šakių rajono pavyzdys).

91. Remsime šiuolaikinio meno raišką per palankų požiūrį į įvairių apleistų erdvių pritaikymą parodoms, menininkų dirbtuvėms ir instaliacijoms.

92. Mažinsime mokesčių naštą kultūros kūrėjams. Sutvarkysime autorinių sutarčių mokestinę bazę, užtikrinant autorių socialines garantijas.

93. Tvarkysime kultūros paveldą (dvarus, kultūros ir gamtos paminklus). Sukursime veiksmingą privačių savininkų skatinimo prižiūrėti savo valdas sistemą.

 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų