Kaip ugdymo planų standartai žlugdo kaimo mokyklas?

 Vidmantas Paliulis, mokytojas, seniūnas

Gyvename laisvoje šalyje. Mūsų nevaržo planinės ekonomikos rėmai. Stengiamės akcentuoti saviraišką ir savirealizaciją, o ne šablono vaikymąsi.  Tačiau švietimo sistemoje turime daugybė standartizuoto mastymo reliktų.

Ugdymo planai vidurinio mokymo įgyvendinimui iš pirmo žvilgsnio tikrai sudaro įspūdį, kad kiekvienos mokyklos ugdymo plano rengimas turi ir gali būti grindžiamas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus. Tačiau įvairiais lygiais svarstant, priimant sprendimus sudarant šį svarbų dokumentą, priimami tik pamatiniai sprendimai. Kiekvienam vargu ar galima tiek įsigilinti, kad galėtum padaryti išvadas. Į Ugdymo planą, reglamentuojantį ugdymo proceso organizavimą, labiausiai įsigilina direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Tai jo darbo parankinis dokumentas. Mokytojams, tėvams, mokiniams jis aktualus tik tiek, kiek liečia asmeninius interesus: mokytojams — darbo krūvį, mokiniams ir jų tėvams - ugdymo(si) poreikių patenkinimo galimybes. Kas slypi ugdymo planuose, kuo jie nepalankūs mažoms, dažniausiai kaimo mokykloms?

 

Mokiniams. Neįmanoma patenkinti ugdymosi poreikių.

Mokiniai, pradėdami mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, susidaro individualiuosius planus. Daugumą dalykų gali rinktis mokytis bendruoju arba išplėstiniu kursu, o tai reiškia, kad savaitinių pamokų skaičius renkantis bendrąjį kursą kiekvieno dalyko yra viena pamoka mažesnis. Kuo daugiau dalykų renkamasi mokytis išplėstiniu kursu, tuo daugiau savaitinių pamokų. Bet yra ribos mokiniui — ne mažiau 28 ir ne daugiau kaip 32 pamokos per savaitę. Kiekvienas mokinys renkasi tai, kas jam reikalingiausia įgyvendinant ateities planus. Mažoje mokykloje, kur yra viena klasė, direktoriaus pavaduotojui iškyla didžiausias galvosūkis, kaip maksimaliai patenkinti visų poreikius, kaip nenusižengiant reikalavimams sudaryti pamokų tvarkaraštį ir dar tilpti į vienai klasei skirtą maksimalų pamokų skaičių per savaitę, t. y. 51 pamoką, sudaryti atitinkamo dydžio mobilias grupes. Jei paralelių klasių yra daugiau, galimi įvairūs junginiai, sudaryti iš paralelių klasių ar srauto mokinių. Norint nenusižengti neišryškintiems apribojimams, prasideda mokinių „susavanorinimas” rinktis dalykus gelbstint kokią nepalankiai susiklosčiusią situaciją. Pvz. Pagal III G klasės mokinių individualiuosius planus klasei jau susidaro 53 pamokos. Kaip „panaikinti“ dvi, viršijančias normas? Siūloma rinktis tik tikybą, nesirinkti etikos, informacinių technologijų išplėstinį kursą pasirinkę mokiniai įkalbinėjami rinktis bendrąjį ir t. t. Žinoma, pavaduotojas dažnai sulaukia pasipriešinimo iš visų suinteresuotųjų. O jei, tarkim geografiją pasirinko tik šeši mokiniai, fiziką — penki, vienas iš jų bendrąjį kursą, o kiti išplėstinį, chemijos išplėstinį kursą norėtų mokytis keturi mokiniai? Mobili grupė sudaroma, kai dalyką ar jo kursą renkasi septyni mokiniai. Iš kur gauti po vieną — du mokinius, kad susidarytų grupė? Išeitis — siūlyti mokytis savarankiškai. O jei mokinys nori studijuoti mediciną? Jis geriau rinksis už keliolikos kilometrų esančią ugdymo įstaigą, neprasmingai gaiš laiką važinėjimui maršrutiniu autobusu, nes iš vietovės, kurioje yra vidurinė mokykla dar, ačiū Dievui, mokiniai nevežiojami mokykliniais autobusiukais. Taigi tie mokiniai, kurių interesai nukenčia ir nenori su tuo susitaikyti, kartais renkasi kitą ugdymo įstaigą. Aišku, kad didesnės gimnazijos turėdamos daugiau paralelių klasių, o tuo pačiu ir pamokų skaičių, gali geriau patenkinti ugdytinių poreikius. Iš kokių keturių paralelių klasių įmanoma sudaryti visų dalykų, visų kursų mobilias grupes. Ir mokinių poreikiai patenkinami, ir mokytojai gali kur kas optimaliau išnaudoti ugdymo proceso laiką, nesiblaškydami klasėje nuo labai motyvuotų iki specialiųjų poreikių turinčių mokinių. Konkurencija gerai, bet čia užprogramuota natūrali kaimo vidurinių mokyklų, gimnazijų „mirtis“.

Klasėse, mobiliose grupėse mokosi įvairios motyvacijos, gebėjimų mokiniai. Didelėse mokyklose, nors apie tai nutylima, mokiniai suskirstomi pagal gebėjimus.

 

Mokytojams. Nesutarimų kurstymas, diskriminacija.

Jei administracija skirs vieno dalyko išplėstinio ir bendrojo kursų mokymui atskiras mobilias grupes ir dirbs skirtingi mokytojai, tai skyrus dar kitiems dalykams, didės minėtas maksimalus pamokų skaičius. Taip lituanistai pyksta ant matematikų, jei jie dėsto  tik bendrąjį ar tik išplėstinį kursą. O gimtoji lietuvių kalba, apskritai, diskriminuojama. Egzaminas privalomas, visi nori rinktis ir renkasi išplėstinį kursą, ir mokytojai priversti dirbti su didžiausiomis grupėmis. Kaip gerai paruošti privalomam egzaminui dvidešimt šešis mokinius, jei net ir specialiųjų poreikių du mokiniai pasirenka išplėstinį kursą, vienas pagal spec. programą mokomas mokinys? O rekomendacijose pasakyta, kad iš penkių  pamokų tik per vieną pamoką galima dalinti į grupes, jei gimtąją lietuvių kalbą išplėstiniu kursu mokosi ne mažiau kaip 25 mokiniai. Kitų dalykų mokytojams tenka mokyti kartu ir išplėstinį, ir bendrąjį kursą pasirinkusius. Apie mokinių grupavimą pagal gebėjimus net kalbų negali būti. Kaimo mokytojai dirba tikrai sunkesnėmis sąlygomis, o rezultatų laukiama gerų ir visos mokyklos reitinguojamos pagal pora abejotinų svertų. Protingi žmonės tai supranta, bet yra dar visuomenės opinija, kuri prisideda prie kaimo mokyklų nykimo. Galima oponuoti, kad yra galimybių derinti su profesine sąjunga, bet ką čia gali ji? Yra dokumentas ir reikia juo vadovautis.

 

Mokykloms. Užprogramuotas lėtas savaiminis nykimas.

Paanalizavus tik keletą aspektų peršasi išvada, kad ugdymo planai sudaromi taip, kad kaimo mažos mokyklos negalėtų išgyventi, nors ir deklaruojamas palankus tas visagalis mokinio krepšelis. Tyliai, ramiai, naikinamos mokyklos, nes ugdymo planų vingrybės ne visiems suvokiamos.

Mokyklos nyksta, o kas norės gyventi kaime, kuriame nėra nei mokyklos, nei darželio, nei kitokių kultūros įstaigų. Taip pamažu naikinamas ir kaimas.

 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų