2019-10-14 | Tomas Tomilinas. Kodėl lenkai balsavo už prekybos tinklų mokestį?

Lenkija vėl pasirinko J. Kaczynskio partiją ir suteikė jai 43 proc. balsų pasitikėjimo mandatą? Kodėl kaimynai nerizikavo ir neleido liberalams, socdemams, kurie anksčiau valdė šalį, vėl dominuoti nacionalinėje politikoje? Priežastys tikrai ne tokios primityvios kaip piešiama Vakarų spaudoje. Europos sostinių žiniasklaida dažniausiai mato tik ginčą dėl teismų reformos, kultūrinius karus, o Lietuvoje ciniškai kartojama, kad lenkus vėl papirko dideliais vaiko pinigais. Tačiau patys lenkai įžvelgia kur kas subtilesnį vaizdą.

Bet kuris žmogus, vienaip ar kitaip susijęs su valdančiąja Lenkijos partija, kasdien kartoja rinkėjams vieną esminę mintį. Prieš Prawo i sprawiedliwość (PiS) partijos atėjimą į valdžią, rinkimai neturėjo įtakos ekonominei politikai. Ką berinktų lenkų rinkėjai, į valdžią patekę politikai užtraukdavo XX a. pabaigos populiarią neoliberalią dainelę: „laisva rinka viską išspręs“. Panašiai kaip ir Lietuvoje, Lenkijos socialdemokratai užleido savo ideologines pozicijas ir buvo tapę stambaus verslo interesų sargais. Tačiau atmetę šią banalią dogmą, PiS politikai ėmėsi XXI amžiaus ekonominės politikos, kuri yra tokia sėkminga, kad BVP augimas pralenkė bedarbystės lygį, o Lenkijos premjerą Mateuszą Morawieckį analitikai vadina pasaulio neoliberalų siaubu.

Pirmiausia atsikratyta ortodoksinių ekonomistų mitų, kad didesnės socialinės išlaidos kenkia ekonomikai. Parama šeimai Lenkijoje padidėjo nuo 2 iki 4 proc. BVP. Vaiko pinigai Lenkijoje yra investicija, vidaus vartojimo variklis, socialinės atskirties mažėjimo veiksnys. Liberalus aptarnaujantys ekspertai bando ieškoti sumažėjusios paskatos dirbti, tačiau lenkai dirba vis našiau, vartoja ir gamina vis daugiau ir juokiasi iš pasimetusių ekonomistų. Tas pats vyksta ir kitose srityse. Sena gera aktyvios fiskalinės politikos idėja, paremta dideliais strateginę prasmę turinčiais projektais nepalieka abejonių, kad net rytų Lenkijos regionai susilygins su Vokietijos išsivystymo lygiu, o maždaug po 10 metų ir pralenks jį. Milžiniškas logistinis koridorius – Via Carpatia, kuris sujungs Baltijos šalis su Balkanais neš mums ir lenkams didelę naudą ir mąstoma čia ne rinkimų ciklų, o šimtmečių kategorijomis.

Lenkijos Respublikos socialinė ir ekonominė politika pastaruoju metu kelia vis didesnį susidomėjimą Europoje. Lenkija yra vienintelė šalis, kuri išgyveno paskutinę finansų krizę be didesnių nuostolių. Lenkija pirma atsisakė pensijų kaupimo sistemos privatizacijos. Tą patį padarėme ir mes 2017 metais, kai galutinai eliminavom pirmosios 2000 m. Kubiliaus vyriausybės „išradimą“, kai SODROS pinigais buvo maitinami privatūs pensijų fondai.

Tai, ką Lenkijoje daro valdžios partija, pastaruoju metu ortodoksinių ekonomikos žinovų vadinama populizmu, tačiau taip kalbėti gali tik cinikai ir oponentai. Lenkijos valstybės finansai kaip ir Lietuvoje yra pertekliniai, socialinės investicijos daromos griežtai laikantis ES deficito vengimo standarto. Bet jos daromos. Balsuodami už PiS lenkai daro sąmoningą sprendimą, žinodami, kad kiti daug kalbės, o Vyriausybė gerovę kurs.

Lenkijos verslo apmokestinimas tikrai nėra žemesnis nei Lietuvoje, galioja progresinė pajamų mokesčių sistema, yra visuotinis nekilnojamo turto, automobilių registracijos mokestis. Tarifai yra adekvatūs, bet didesni nei Lietuvoje. Nepaisant žemesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM), verslas moka didesnius mokesčius nuo dividendų ir didesnį pelno mokestį. Lenkijos ūkininkai turi labai panašias lengvatas dyzelino akcizui.

Pasiūlyti Lietuvoje nauji bankų ir stambios prekybos mokesčiai – taip pat šiuolaikinės atviros ekonomikos, norinčios investuoti į savo visuomenę, išradimas. Lenkijos Vyriausybė taikliai identifikavo tuos sektorius, kurie XXI amžiuje, prie tokių vartojimo, skolinimosi įpročių, gali rodyti didesnį solidarumą su visuomenės tikslais ir nepabijojo ilgo teismo proceso su Europos Komisija. 2019 m. Europos Teisingumo Teismas pasakė, kad suvereni valstybė, ES narė Lenkija turi teisę į savarankišką mokestinę politiką ir, jei mano, kad stambiems prekybos tinklams laikas dalintis savo pelnais – tai valstybės reikalas. 2016 m., kai buvusios premjerės Beatos Szydło Vyriausybė pasiūlė mokestį prekybos tinklams, visi garsiai rėkiantys apie galimą kainų augimą buvo labai greitai nuraminti – tvirtos valstybės konkurencijos taisyklių priežiūra yra rimtas argumentas nežaisti su ugnimi.

Nepataikaudama bankams ir prekybos tinklams, dabartinė Lenkijos Vyriausybė deda dideles pastangas dėl smulkiojo verslo sąlygų gerinimo. Priėmus „Smulkaus verslo Konstituciją“ – įstatymų paketą dėl smulkiojo ir vidutinio verslo stiprinimo, pirmiausia buvo įsteigta Verslo ombudsmeno pareigybė. Kitais įstatymais numatytos mokesčių amnestijos ir kitos iniciatyvos. Verta paminėti, kad panašūs sprendimai priimami ir Lietuvoje. Nuo 2019 m. galioja mokesčių amnestija – pradedantys individualią veiklą asmenys metus atleidžiami nuo SODROS mokesčio. Pagal Lenkijos pavyzdį, šiemet pasiūliau Lietuvoje įkurti Verslo teisių ombudsmeno institutą lietuvišku pavadinimu: Smulkiojo ir vidutinio verslo teisių tarėjas.

 
 
Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. rugsėjo 6 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

LVŽS sąskrydis 2019

article thumbnailŠ. m. liepos 27 d. (šeštadinį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Prienų rajone.
Plačiau

LVŽS Biržų skyriaus vasaros sąskrydis

article thumbnailŠ. m. liepos 19 d. (penktadinį) kviečiame dalyvauti Biržų skyriaus vasaros sąskrydyje.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. liepos 15 d. (pirm.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų