2019-04-26 | Asta Kubilienė. Sveikata – žmogaus, bet rūpestis – visos visuomenės

Seimas šioje pavasario sesijoje pradėjo antrą kadencijos pusę – nesikartojant apie nuveiktus darbus verta aptarti, kokios sveikatos reikalų kryptys sulauks dėmesio Seime Vilniuje, o kurie klausimai turės būti derinami ir Europos lygiu?

Kiekvienas žinome, jog ne visą, bet tikrai didesnę dalį mūsų sveikatos sukuriame mes patys – judėdami, saikingai maitindamiesi, skirdami laiko ne tik darbui, bet ir poilsiui, laisvalaikiui. Ir priešingai – gyvenimą leisdami pasyviai, neatsakingai rinkdamiesi maistą bei gėrimus, gyvendami nuolatinėje streso būsenoje mes ne tik jaučiamės prastai, bet ir kuriame prielaidas ilgalaikiams ir retai besugrąžinamiems pokyčiams.

Tačiau eilinio piliečio įpročiai sunkiai atsiejami nuo visos visuomenės požiūrio, tradicijų, taisyklių, kurių sutariama laikytis. Todėl sveika darbo aplinka, deramas dėmesys maisto kokybei, fizinio aktyvumo skatinimas (ir sąlygos jam) yra svarbios visuomenės sveikatos sąlygos. Būtent joms įstatymų leidėjai gali ir turi skirti tiek dėmesio, kad būtų sukurta tokia paskatų sistema, kuri tiesiog neleistų gyventi nesveikai, žalojančiai.

Kiek galių tam turi Seimas, o kur – jau visos ES rūpesčiai? Ne tiek ir mažai – realūs pokyčiai daromi Lietuvoje, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kartu su savo europiniais partneriais, yra numačiusi aiškias veiklos kryptis, kuriose būtina siekti pokyčių.

Vienodi sveikatos ir maisto standartai – visiems europiečiams

Negali būti skirtingos kokybės maisto produktų – negali būti ir „skirtingos sveikatos“ europiečių. Visuomeniniai ir kultūriniai valstybių narių skirtumai negali virsti priežastimi, kodėl vienur sveikatos apsauga yra geresnė, o kitur – prastesnė. Todėl būtina nuosekliai kalbėti apie visos Europos sveikatos apsaugos sistemos kokybę, ieškoti tokių sprendimų, kurie leistų maksimaliai efektyviai panaudoti sveikatai skiriamus išteklius, būtų keičiamasi gerąja patirtimi, o netolygumus mažintų specialios ES programos.

Analogiškai – tai ir aiški kryptis maisto kokybės reikalavimams. Negali būti taikomi skirtingi saugos ir maisto kokybės kontrolės standartai, todėl būtina stiprinti Europos maisto saugos tarnybos ir atitinkamų vietos tarnybų (Lietuvoje – veterinarijos bei maisto produktų inspekcijos) veiklą, skatinti vis plačiau naudoti vietoje auginamus produktus, jiems skirtas trumpąsias maisto tiekimo grandines.

Ypač svarbu, kad sveikatos apsaugos klausimai Europoje būtų pradėti spręsti bent jau kelių šalių, regionų lygiu. Tai aktualu siekiant pokyčių alkoholio vartojimo, mažinant tabako ar kitų priklausomybių paplitimo iššūkius. Vertinant finansines išlaidas svarstytinas ir vaistų, medicinos įrangos pirkimas regioniniu principu, kai kelios šalys pirktų bendrai ir gautų esmines nuolaidas.

Europos lygiu būtina kurti sistemą, kuri sudarytų sąlygas specializuotų ligoninių tinklui, kuriame būtų sutelkiamos žinios gydant atskiras retas ligas. Tam trūksta ne tik reguliavimo, bet ir aiškaus sutarimo, nors įvairių šalių piliečiai kasdien susiduria su iššūkiais rasti geriausius specifinių sveikatos problemų specialistus.

Gyvenamosios erdvės kokybė

Klimato kaita nepalieka ir nepaliks Lietuvos. Nors daug metų save guodėme, jog tai mums negresia, tačiau naujausi mokslininkų duomenys negailestingi – būtent Baltijos šalys patiria didžiausius klimato pokyčius. Ir jei kol kas tai fiksuojame iš dažnesnių sausrų, tačiau jau artimiausiu metu fiksuosime naujas, mums neįprastas ligas, nykstančias įprastas faunos ir floros rūšis, o kartu teks susipažinti su anksčiau tik pietuose matytais vabzdžiais, jų pernešamomis ligomis. Todėl būtina toliau remti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įgyvendinimą konkrečiais žingsniais Lietuvoje. Europa ir kiekvienas asmeniškai galime rodyti pavyzdį ir telkti pastangas stabdyti klimato kaitą, ruošiantis neišvengiamiems pokyčiams.

Atsakingas požiūris į aplinką – tai ir nuosekli griežtai neigiama nuostata dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Genetiškai modifikuotos augalų sėklos neturi patekti į ES dirvožemius, o GMO turintys maisto produktai turi būti aiškiai paženklinti, vartotojai turi būti informuoti apie su GMO susijusias rizikas – tai turi būti tiek Europos Sąjungos, tiek ir kiekvienos valstybės narės rūpestis.

Atskiro paminėjimo reikalinga ir Europos šalių politika dėl augalų, turinčių narkotinių medžiagų. Įvairūs populiarėjantys produktai iš kanapių, aguonų ir kt. specifinių augalų kelia klausimą, ar Europos Sąjunga sugebės laiku užkardyti įvairias priklausomybes formuojančių medžiagų plitimui, ar atviros sienos netaps pasiteisinimu, jeigu būtų nesugebėta sustabdyti tokių medžiagų platinimo?

Kitas su tvaria aplinka susijęs klausimas – tai požiūris į gyvūnus ir jų bendrą gyvenimą su žmonėmis. Jau laikas sutarti, jog gyvūnų išnaudojimas cirkuose, laikymas narvuose zoologijos soduose ir kitoks panašus elgesys – atgyvena, to nebegalime toleruoti. Lygiai kaip ir visa kailių mados pramonė, kurioje gyvūnai yra tapę įrankiais ir tik liudija žmonių tuštybę.

Mokymosi visą gyvenimą plėtra

Europos patirtis ugdant piliečių sąmoningumą turi būti panaudojama ir šviečiant visus valstybių narių piliečius ne tik sveikatinimo klausimais. Mokymosi visą gyvenimą dalis privalo būti skirta ir atsakingam požiūriui į sveikatą – rūpinimusi ja ne tik ir ne tiek formaliai, kiek nuolatos atnaujinant žinias, dalinantis naujausių mokslo tyrimų informacija ir sklaidant visuomenėse vis dar gajus mitus apie įvairius su sveikata susijusius klausimus.

Gyventojų švietimas sveikatos klausimais turi būti tiesiogiai siejamas ir su įvairių socialiai jautrių gyventojų integravimo į visuomenę, naujų reikalingų įgūdžių besikeičiančioje realybėje iššūkiais. Palanki aplinka, sąlygos oriam ir visaverčiam gyvenimui negali būti kuriamos tik daliai visuomenės, todėl būtina į sveikatą ir aplinką žiūrėti plačiai, užtikrinant lygias galimybes ir įvairias negalias turinčioms visuomenės grupėms tiek dalyvauti visuomenės gyvenime, tiek ir aktyviai naikinant socialinės nelygybės sukurtas pasekmes ir socialinių barjerų apribojimus. Tai turi tapti nuolatiniu tobulėjimo procesu, kurio metu būtų siekiama integruotos visuomenės.

Šį pagarbų požiūrį į piliečius, jų nuolatinį ugdymą puikiai atskleidžia Seime susibūrusi Roberto Šumano politinės minties grupė – po vieno iš Europos bendrijos kūrėjų vardu apsijungę bendraminčiai tikime, jog Europos piliečiai yra visos bendrijos pagrindas, kuris gali būti gyvas tik visiems kartu bendrai dirbant ir kuriant saugią bei tvarią, krikščioniškomis vertybėmis paremtą Europos šalių ateitį.

 

Asta Kubilienė

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, kandidatė į Europos Parlamentą

 
 
Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. rugsėjo 6 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

LVŽS sąskrydis 2019

article thumbnailŠ. m. liepos 27 d. (šeštadinį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Prienų rajone.
Plačiau

LVŽS Biržų skyriaus vasaros sąskrydis

article thumbnailŠ. m. liepos 19 d. (penktadinį) kviečiame dalyvauti Biržų skyriaus vasaros sąskrydyje.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. liepos 15 d. (pirm.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų