2019-04-25 | Laima Mogenienė. Moterys – aktyvios, savarankiškos  ir... labai reikalingos!

Išsitaręs ar neapdairiai pajuokavęs,  jog neleidžia žmonai dirbti ir turėti pajamų, Arvydas Juozaitis, kilus visuomenės pasipiktinimui, buvo priverstas teisintis. Vėliau pateiktoje jo vizijoje moterys pačios laisvai pasirenka, ar siekti karjeros, ar pasišvęsti  vaikų auginimui ir auklėjimui.

Skurdo rizika

Deja, laisvas moterų pasirinkimas Lietuvoje tėra tik iliuzija,- tik labai pasiturinčių šeimų žmonos gali sau leisti nedirbti. Daugelis moterų rinktis – dirbti ar nedirbti – tiesiog negali, nes daug  Lietuvos šeimų sunkiai verčiasi net ir dirbant abiem sutuoktiniams.

Statistika atskleidžia, kad moterys visais gyvenimo etapais patiria didesnę skurdo riziką, nei to paties amžiaus vyrai. Dažnai moteris, net ir išsilavinusi, protinga, siekių ir svajonių gyvenime turinti, yra „silpnoji pusė“ santykiuose net ir su mylinčiu, bet dažnai pavargusiu ar sunkaus būdo vyru, jau nekalbant apie linkusį “pasilinksminti“ ar net smurtauti.

Moteriai, kuri yra pasišventusi šeimai ir išlaikoma vyro, skyrybos ar sutuoktinio netektis gali tapti tiesiu keliu į skurdą.

Gana dosnios išmokos motinoms pirmaisiais vaikų gyvenimo metais suteikia finansines galimybes likti namuose. Bet paskui, ypač turint daugiau nei vieną vaiką, prasideda sunkiausia dalis – grįžti į darbo rinką ir uždirbti ne grašius. Lietuvės bene aktyviausiai dalyvauja darbo rinkoje Europoje (žr. tyrimą „Lyčių nelygybės darbo rinkoje analizė“), tačiau ne iš gero gyvenimo. Tyrimai rodo, kad už tokį pat darbą joms mokama apie 14 proc. mažiau, nei vyrams.

Baigę aukštąsias mokyklas merginos ir vaikinai dažniausiai uždirba tiek pat. Skirtumai išryškėja apie 30-uosius gyvenimo metus, daugumai jaunų moterų susilaukus vaikų. Nuo šių metų daugelio

moterų atlyginimas tarsi „įšaldomas“ ir nebekyla net grįžus iš motinystės atostogų, tuo metu vidutinė vyrų alga nuosekliai auga.

Vaikų auginimas, rūpinimasis ligotais ar garbaus amžiaus artimaisiais, jau neminint didelės buities darbų naštos, kurią tempia statistinė lietuvė, lemia mažesnes per gyvenimą gautas darbo pajamas, sukauptą mažesnį darbo stažą. Todėl moterų pensijos Lietuvoje yra apie šeštadaliu mažesnės nei vyrų (17 proc. skirtumas 2018 m. duomenimis).

Taip, yra teigiamų poslinkių. Pensijų reforma ir priemokos mažiausias pensijas gaunantiesiems prisidės prie atotrūkio mažinimo. Visgi šiuo metu statistika negailestinga: 36 proc. Lietuvos pensininkų gyvena skurdo rizikoje. Ir skurdžiausiai gyvena pensinio amžiaus moterys!

Pilkoji zona – moterys jau užauginusios vaikus, bet dar ne pensininkės. Joms sunku ne tik susirasti normaliai apmokamą darbą, bet  - tiesiog susirasti darbą ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Puikių, patyrusių, išsilavinusių, tačiau į ekonominio gyvenimo paraštes nustumtų moterų,-  „niekam nereikalingų“ 50-mečių ar 60-mečių savo aplinkoje turime daugelis.

Neišnaudotos galimybės

Problemos, su kuriomis susiduria  moterys,- tai visų mūsų, nesiskirstant pagal lytis, problemos. Visuomenė daug praranda neįtraukdama ir neįgalindama savo moterų. Moterys turi būti skatinamos realizuoti save ne tik šeimoje: profesinėje veikloje jos ženkliai prisideda prie socialinio ir ekonominio progreso, lengviau  randa kompromisus ir lanksčiau prisitaiko prie pokyčių.

Šios tendencijos matomos ir viešajame politiniame gyvenime. Tyrimai rodo, kad parlamentuose moterys dirba efektyviau: pateikia santykinai daugiau įstatymo projektų, o jų pateikti projektai dažniau virsta įstatymais; beveik dukart dažniau yra linkusios vienytis ir bendradarbiauti su priešingų pažiūrų politikais teikdamos įstatymo projektus;  iškovoja didesnį finansavimą savo atstovaujamiems regionams. Bendruomenėse, kur išrenkamos moterys politikės, keičiasi žmonių požiūris į moteris, jų gebėjimus, lyderystės savybes.

Lietuva gali didžiuotis, kad viena pirmųjų Europoje, dar 1918 metų lapkričio 2 dieną, pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtino balsavimo teisę moterims. Tai Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Onos Mašiotienės, Felicijos Bortkevičienės ir kitų XX a. pradžios lyderių nuopelnas. Jų atviros, europietiškais principais paremtos demokratinės Lietuvos vizija progresyvumu pralenkė daugelį konservatyviųjų Europos valstybių.

Šiandien vėl (vis dar?) turime kalbėtis, diskutuoti, keisti visuomenės požiūrį – įtvirtinant moterų socialines teises, siekiant ekonominių galimybių lygybės. Ypač svarbu įgalinti vyresnes moteris. Turime išsivaduoti iš sovietinio štampo, kad moteris turi anksti eiti į pensiją, anksti baigti darbą ir tapti nematoma.

Vienas svarbiausių darbų, kurį nuolat turime dirbti visi – įkvėpti moteris, kelti jų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją būti aktyviomis profesiniame, visuomenės ir politiniame gyvenime. Nuoširdžiai kviečiu į šią talką visus Lietuvos žmones, visuomenės lyderius, ir pirmiausia – tikiuosi, skubant,  netinkamai mintį išreiškusį gerbiamą filosofą Arvydą Juozaitį.

 

Laima Mogenienė

IX kadencijos Seimo narė, Seimo vicepirmininkės patarėja

 
 
LVŽS sąskrydis 2019

article thumbnailŠ. m. liepos 27 d. (šeštadinį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Prienų rajone.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. gegužės 17 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

Išplėstinis Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. balandžio 4 d. (ketv.) 15.00 val. Kaune vyks LVŽS išplėstinis Tarybos posėdis.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. vasario 22 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis Kaune, ASU IV rūmų konferencijų salėje.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų