2019-04-13 | Guoda Burokienė. Senos interesų deklaravimo ydos ir naujos idėjos, kaip tai spręsti


Nereikia išsamių studijų, kad būtų galima teigti – dabartinė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje tvarka turi ydų, o Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rolė yra įgyvendinti įstatymus tokius, kokie jie yra.

Kas dažniausiai patenka į visuomenės aktualijas? Interesų konfliktų prevencija yra deklaratyvi ir per dažnai apsiriboja formalių duomenų tikrinimu. Šiandien žiniasklaida mirga pranešimais, kai galiojanti tvarka vienodai vertina visiškai skirtingas situacijas. Pavyzdžiui, galiojantys teisės aktai lygiaverčiais pažeidimais laiko ir 30 dienų termino papildyti deklaraciją praleidimą (ministras pamiršo deklaruoti, kad yra ministras), ir situaciją, kai asmuo nors ir suvaldęs interesų konflikto situaciją, patenkina savo asmeninį suinteresuotumą (tarkim, dabar įstaigos vadovui pakanka tik nusišalinti nuo procedūrų, kad jo sutuoktinio įmonės laimėjimas viešųjų pirkimų konkurse toje įstaigoje būtų visiškai skaidrus). Tokios proporcingumo klaidos lemia, jog VTEK dažnai veikia neefektyviai, skiria dėmesį menkaverčiams klausimams ir užsiima „šaudymu iš patrankos į žvirblius“.

Galima teigti, jog dalis dabar deklaruojamų duomenų nėra privatūs interesai (t. y. nėra galintys turėti įtakos sprendimams) įstatymo prasme. Dalis jų jau yra išviešinti gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje. Tarkim, galiojančiame reguliavime daugiausia abejonių kelia visų didesnės nei 3 000 eurų vertės sandorių atskleidimas (privalu deklaruoti baldų komplektų, buitinės technikos ir kt. pirkimus), didesnių nei 150 eurų vertės dovanų deklaravimas (pavyzdžiui, iš tetos gautą dovanų veislinį šuniuką) ir kt.

Esant tokiam reguliavimui beveik kiekvienas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo galėtų būti laikomas formaliu pažeidėju. Taikant paraidžiui, posakis „Duokit žmogų, straipsnį rasim“ gali tapti realybe. Tačiau tokiame deklaruotos informacijos sraute paskęsta arba visiškai neatskleidžiami kai kurie akivaizdų interesų konfliktą sukeliantys faktai – pavyzdžiui, tolimesnių giminaičių, kitų artimų asmenų privatūs interesai ir pan.

Ne ką mažiau svarbi aplinkybė – įstaigų vadovai tik formaliai įtraukti į interesų konfliktų prevenciją ir kontrolę. Tai reiškia, jog faktinę kontrolę ir interesų kontrolės priežiūrą vykdo kažkas „aukščiau“, tačiau ne efektyviausiai interesų konfliktus vietoje galintis kontroliuoti vadovas.

Užsiimdama iš dalies mažareikšmiais reikalais, VTEK iki šiol nėra tapusi patikima tarnybinės etikos koordinatore, kurios metodinė pagalba įstaigoms ir organizacijoms galėtų būti itin svarbi sistemiškai kuriant prevencines sistemas. Galima tik pastebėti, kad iki šiol nėra galimybės politikų (t. y. ne valstybės tarnautojų) veiklą vertinančių etikos komisijų sprendimus peržiūrėti VTEK, juos sisteminti ir analizuoti.

Tuo pat metu faktiškai VTEK tenka itin didelis krūvis – 2018 metais įstaiga administravo apie 128 tūkst. privačių interesų deklaracijų, o per tuos pačius metus atlikti 1 245 tyrimai. Tačiau pasigilinus į VTEK veiklos ataskaitoje pateiktą statistiką – apie 80 proc. šių tyrimų yra dėl netinkamo deklaravimo, nesant interesų konflikto situacijos. Statistika kalba pati už save.

Kaip situacija galėtų ir turėtų keistis?

Rengiant šiuo metu jau registruotus įstatymų projektus buvo analizuota kitų valstybių – Estijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos bei Vokietijos (pastarojoje nėra specialaus atskiro interesų derinimo įstatymo ir priežiūros įstaigos) praktika. Įvertintos Pasaulio banko, Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro apžvalgos ir rekomendacijos.

Svarbu, jog privačių interesų atskleidimas daugelyje valstybių veikia ir privatūs interesai analizuojami kartu su deklaruoto turto pokyčiais. Nors vieno Lietuvai idealiai tinkančio pavyzdinio efektyvaus interesų konfliktų valdymo modelio aptikti nepavyko, tačiau pastebėta, jog kitose šalyse interesų derinimo sistemos paprastai yra tobulinamos turint tikslą jas paversti efektyvesne korupcijos prevencijos priemone. Būtent to siekiama pertvarkant veikiančią sistemą Lietuvoje.

Pagal naują tvarką deklaruoti reiks iš esmės tų pačių kategorijų informaciją (ryšius su juridiniais asmenimis, sandorius, asmenis ir kt.), tačiau siauresne apimtimi. Tokiu būdu sumažės perteklinių duomenų rinkimas ir atskleidimas. Naujasis reguliavimas taip pat padės apčiuopti ir dėl viešųjų pirkimų kylančias interesų konfliktų grėsmes, bei siūlys nustatyti griežtesnę atsakomybę asmenims tais atvejais, kai iš interesų konflikto gaunama naudos.

Šiuo metu VTEK kuriamas Privačių interesų registras turėtų pradėti veikti nuo 2020 metų vidurio. Tai bus svarstomiems įstatymams įgyvendinti ir naujajai privačių interesų deklaravimo koncepcijai skirtas įrankis. Registras generuos preliminarias privačių interesų deklaracijas, kuriose deklaruojančiam asmeniui bus pateikiami valstybės registruose ir informacinėse sistemose esantys duomenys (ryšiai su juridiniais asmenimis, sandoriai, asmenys, galintys būti jo privačiais interesais. Deklaruojantis asmuo šiuos duomenis peržiūrės ir, įvertinęs savo tarnybines pareigas, turės deklaruoti tik privačius interesus (galinčius turėti įtakos priimamiems sprendimams). Tokiu būdu apeliuojama į viešajame sektoriuje dirbančiųjų sąmoningumą. Visus registre esančius duomenis kontrolei galės matyti ir įstaigos vadovas. Koncepcija siūloma atsižvelgiant ir į Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus įstatymų leidėjui – įstatyme leisti tvarkyti ir skelbti tik tuos duomenis, kurie yra būtini viešajam interesui užtikrinti.

Įstatymų projektais išgryninus viešajame sektoriuje dirbančių asmenų privačius interesus, siūloma viešinti visas privačių interesų deklaracijas. Tokia naujoji tvarka leis iš karto identifikuoti diskutuotinus atvejus, patys deklaruojantieji turės priimti sprendimą, ar viena kita aplinkybė gali sukelti interesų konfliktą. Tuo pat metu VTEK galės užsiimti sudėtingesnių situacijų analize, kai formalūs kriterijai signalizuos apie potencialiai sudėtingą situacija, o piliečiai nesutiks su tokiu vertinimu.

Visa tai leis VTEK pajėgas nukreipti sudėtingų, kai kuriais atvejais ir korupcinių elementų turinčių situacijų vertinimui, suteiks daugiau laiko viešojo sektoriaus ir visuomenės švietimui ir interesų konfliktų prevencijai, o ne tik formalių deklaracijų registravimui ir smulkių bei dažnai techninių klaidų tikrinimui.

Šiandien deklaravus reikiamus duomenis ir nusišalinus nuo konkrečių sprendimo priėmimo situacijų, interesų konflikto situacija laikoma tinkamai suvaldyta ir įstatymas nebeįpareigoja kontrolės subjektų gilintis į pačią interesų konflikto situaciją ir jos sukeltas pasekmes. Tai turi keistis, dėmesys skiriamas realiems pokyčiams, o ne formaliems veiksmams.

 

Guoda Burokienė

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininkė

 
 
LVŽS sąskrydis 2019

article thumbnailŠ. m. liepos 27 d. (šeštadinį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Prienų rajone.
Plačiau

LVŽS Biržų skyriaus vasaros sąskrydis

article thumbnailŠ. m. liepos 19 d. (penktadinį) kviečiame dalyvauti Biržų skyriaus vasaros sąskrydyje.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. liepos 15 d. (pirm.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. gegužės 17 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų