2008-11-27 | Koalicijos antikrizinė programa pasmerkta nesėkmei

Istoriškai jau du kartus konservatorių valdžia pasitraukdama palikdavo Lietuvos ekonomiką ir socialinę situaciją gilioje duobėje. Taip buvo 1992 m., taip atsitiko ir 2000-aisiais, panašu, kad ir šį kartą taip gali atsitikti. Abiem pirmais atvejais ekonomikos nusmukdymas turėjo bendrų priežasčių, o situacija – panašių bruožų su dabartine. Tai:
• Kompetencijos eliminavimas iš valdžios institucijų dėl partinės priklausomybės pervertinimo ir politinės naudos, pritaikant konservatoriams labiausiai būdingą (gerokai labiau nei socialdemokratams) principą – visa valdžia saviems;
• Neefektyvus makroekonominių procesų reguliavimas, bandant ekonomikos smukimą įveikti beveik išskirtinai per finansų sistemos tvarkymo priemones, tarp jų ir tokias, kurios ne palaiko, o ilgam pristabdo, smukdo makroekonominius procesus, nes riboja verslą, įmonių ūkinį ir finansinį gyvybingumą, veda jas į bankrotą, o kartu daro didelę žalą ir žmonių socialinei būklei, jų perkamajai galiai ir gyvenimo kokybei;
• Politizuotas požiūris į rinkodarą bei šalies užsienio prekybą ir ekonominius ryšius, keliantis grėsmę  destabilizuoti eksporto – importo rinkas, ypatingai Rusijoje;
• Suabsoliutintas ir susiaurintas Vyriausybės atsakomybės tik už valdžios sektoriaus finansinę sistemą suvokimas, biudžeto formavimo ir mokesčių sistemos pertvarkymo srityse priimamais sprendimais ją priešpastatant įmonių ūkiniams – gamybiniams ir komerciniams bei žmonių socialiniams interesams.
Ir šį - trečiąjį kartą konservatoriškai dešiniosios jėgos, dominuojančios suformuotoje koalicijoje savo tradicinių principų iš esmės nekeičia. Pirmiausia pagrasinta išstumti iš valdžios institucijų nekonservatoriško kvapo pareigūnus. Gali būti, kad po to seks taip pat ir nemalonės pademonstravimas su anais nekonservatoriškais asmenimis kaip nors susijusioms įmonėms. Bent jau tokių būgštavimų esama. Sukėlus sumaištį finansų sistemoje malonių ir nemalonių dalinimas yra mažiau pastebimas ir tampa tarytum savaiminis vyksmas. Prisiminkim 1998-1999 m. kuomet vienoms reikmėms ir projektams lėšų užtekdavo, o kitoms dėl biudžeto nesurinkimo chroniškai stigdavo, ko išdavoje kentėjo verslas - statybų rangovai, prekių tiekėjai. Tiesa, šį kartą būsima Vyriausybė neskelbia didelių užmojų galimo ekonomikos nuosmukio išvakarėse planuoti biudžeto įplaukų ir išlaidų didėjimą. 1999 m. valstybės biudžeto įplaukų planą G. Vagnoriaus Vyriausybė, nepaisant ekonomikos ekspertų įspėjimų, padidino lyginant su 1998 m. 11%, todėl net 16 % jo neįvykdė ir milijardus įsiskolino asignavimų valdytojams. Nepamirštama G. Vagnoriaus frazė „Rusijos ekonominė krizė Lietuvos ekonomikai įtakos neturės, nebent tiktai atskiroms įmonėms...!“ Tarytum biudžeto būklė būtų - visiškai izoliuota nuo įmonių nuostolių.
Šį kartą A. Kubiliaus formuojama Vyriausybė, kartodama ankstesnę A. Kubiliaus pirmos premjerystės laiku praktikuotą „diržų susiveržimo“ šūkį, nedaro G. Vagnoriaus minėtos trumparegiškumo klaidos ir, atrodo, neplanuoja biudžeto augimo. Tačiau pasirinkdama tariamai antikrizines priemones lygiai taip pat nepaiso jų pasekmių verslui. Įmonių gamybinėms ir žmonių privačioms buitinio vartojimo reikmėms gyvybiškai reikalingų lėšų išėmimas į valstybės biudžetą per mokesčių pertvarkymą ir valstybės investicijų mažinimas yra kur kas didesnės ir pavojingesnės blogybės nei valstybės skolos padidėjimas. Neišvengiamas gamybos ir paslaugų nusmukdymas, gyventojų perkamosios galios sumažėjimas dėl suplanuotų priemonių kur kas didesniu mastu ir ilgesniam laikui pristabdys makroekonominį augimą, sumažins biudžeto įplaukas iš verslo nei padidėtų valstybės skola ir su jos aptarnavimu susijusios biudžeto išlaidos susilaikant nuo drastiškų priemonių, suveržiamais diržais užsmaugiant ir dalį ūkinės gyvybės.
Ir vėl neproporcingai elgiamasi su savivaldybių biudžetų įplaukomis, numatant ne tik vienodą kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojams išlaidų finansavimo sumažinimą, bet dargi sumažinant gyventojų pajamų mokesčio įplaukų procentinę dalį, tenkančią savivaldybių biudžetams.
Iš numatytų priemonių visumos tik keletas galėtų būti laikomos neabejotinai tikslingomis arba bent galimai nekenksmingomis. Tai pirmiausia - valdymo išlaidų taupymas. Pagaliau atsiskleidė ir atvirai pripažintu tapo ydingas reprezentacijai skirtų lėšų suvokimas kaip asmeninio vartojimo išlaidų. Tiems politikams, kurie šias lėšas naudojome įvairiai paramai ir aukoms – teks kažkiek jas apriboti dėl šių lėšų apmokestinimo, o tiems (tikriausiai daugumai), kurie jas laisvai leido tarytum tai būtų atlyginimas - pajamos pagrįstai sumažės. Bet tai teisinga.
Bene vienintelis valstybės įplaukas realiai didinantis plano punktas – „Mažeikių naftos“ valstybei priklausančių akcijų likučio pardavimas. Tik prisimenant neseną akcijų paketo „pardavimo“, tiksliau - padovanojimo „Wiljams`ui“ istoriją sunku būtų net patikėti tokių ketinimų įgyvendinimo efektyvumu ir skaidrumu. Bent jau to linkėčiau Lietuvai.

Pavojingi mokesčių sistemos pertvarkymai
Ypatingai didelis smūgis stabilumui yra užkoduotas esminiame mokesčių sistemos pertvarkyme, taikant ne ekonominio ir socialinio prasmingumo, o primityvius aritmetinius valstybės biudžeto balansavimo principus. Tuo dar labiau tolstama nuo nuoseklaus ir subalansuoto socialinės rinkos ekonomikos kūrimo.
 Koalicijos lyderiai matyt dar nėra perpratę ne vien ekonomikoje, bet ir bet kurioj sudėtingoje sistemoje veikiančio dėsnio, kad kai eklektiškai pertvarkoma, kaitaliojama daugybė sistemos elementų, sistema destabilizuojasi, išsibalansuoja, o pasekmės tampa sunkiai prognozuojamos. Šiuo atveju atskirų mokesčių kaitaliojimas vykdomas netgi nebandant jo deramai susieti su ilgalaikiais nacionaliniais tikslais ir įvertinti per galimų neigiamų ūkinių ir socialinių pasekmių prizmę. Toks planas ir jo rezultatas yra pasmerktas nesėkmei. 
 Bendras mokesčių reformos „efektas“ vertinamas iki 2 mlrd. Lt., tačiau tai tik aritmetiškai įvertintas mokesčių bendros sumos padidėjimas. Kokius nuostolius ūkio gyvybingumui ir pridėtinės vertės kūrimui atneš toks vienpusiškas ir neįžvalgus sprendimas – koalicijos partneriai nesivargina paskaičiuoti. Ir ar galima laikyti efektu tai, kas iš vieno lygmens atimama ir perkeliama į kitą lygmenį – valstybės biudžetą. Koalicija ketina 2009 m. pirmą ketvirtį parengti didelės apimties fiskalinių priemonių planą, kurio įgyvendinimas, neva, sustiprintų finansinio sektoriaus veiklos stabilumą. Bet iki tol įgyvendintos priemonės destabilizuos ūkio subjektų finansinį pajėgumą, pablogins jų konkurencines sąlygas rinkose. Joks vėlesnis planas greito efekto neduos. Juo labiau – vargu ar tuo planu bus „atsukinėjami“ atgal nuo metų pradžios padaryti verslą alinantys žingsniai.

Smūgis ūkininkams
Didžiausią smūgį koalicija ketina smogti ūkininkams, numatydama:
• įtraukti ūkininkus į suvienodinamą pajamų apmokestinimo sistemą;
• įvesti jiems vienodas su kitais dirbančiaisiais  socialinio ir sveikatos draudimo sąlygas;
• atsisakyti lengvatinių PVM (šiuo metu 5% PVM taikomas šviežiai ir atšaldytai mėsai ir žuviai, o 2009 m. turėjo būti įvestas ir vaisiams bei daržovėms); PVM padidinimas nuo 5% iki 20% pabrangintų šiuos produktus iki 10-15%, paverstų juos mažiau konkurencingais vidaus ir užsienio rinkose. Lenkijoje maisto produktams taikomas 3-7% lengvatinis PVM; kai įmonės savo šalies vidaus rinkose moka mažesnį PVM, joms lengviau atlaikyti konkurenciją ir kitose šalyse, kur PVM didesnis;
• Į koalicijos užmojus gali būti įtrauktas ir beakcizinio kuro pardavimo žemdirbiams sustabdymas, kiti valstybės pagalbos priemonių apkarpymai..
Visos šios „antikrizinės“ priemonės kaip tik ir kelia grėsmę sėkmingai augančiam ir produkciją konkurencingai eksportuojančiam maisto sektoriui. Beatsistojantys ant stipresnių kojų ūkiai ir kaimas vėl gali patirti nuosmukį ir depresiją. Tuo tarpu kitos ES ir pasaulio šalys, suprasdamos žemės ūkio ir maisto sektoriaus išskirtinumą, jo priklausomybę nuo gamtinių reiškinių, daugiafunkcinį veiklos pobūdį ir svarbą apsirūpinant maistu, o pastaraisiais metais – ir bioenergetiniais ištekliais, jį visokeriopai remia.
Per 2005-2008 metų laikotarpį žemės ūkio ir maisto pramonės įmonės su ES ir valstybės parama - 647 mln. lt sumai įgyvendino 1742 investicinius projektus. Jos iš bankų pasiskolino 895 mln. Litų, kuriems iš Žemės ūkio paskolų garantijų fondo išduota 528 mln litų paskolų garantijų. Jei dėl „antikrizinių priemonių“ jų apyvartinės lėšos bus išimtos į biudžetą, be bankrotų neapseisime. Įmonės neturės lėšų paskoloms grąžinti, investiciniams projektams koofinansuoti. Valstybė dėl suteiktų garantijų  praras dalį lėšų, kuriomis disponuoja ŽŪPGF, o taip pat turės grąžinti ES paramą, skirtą neįgyvendintiems projektams. Mažai bepadės ir „antikriziniame plane“ numatytas 10-20 procentinių punktų sumažinimas nuosavų lėšų reikalavimo projektams finansuoti. Be to, šį punktą tektų derinti su Europos Komisija, o jo pritaikymas sumažintų investicinės paramos gavėjų ir projektų skaičių. Parama vėl labiau susikoncentruotų siauresnio turtingųjų rato rankose.

Silpniausieji nukentės daugiausiai
Panašus likimas gali nutikti ir kitų sektorių įmones - ne vien ūkininkus, nors ne visų jų sąlygos keičiasi taip drastiškai. Pirmiausiai turi praretėti smulkūs prekeiviai, kiti verslininkai, kurie nelengvom sąlygom pelnosi pragyvenimo šaltinį turguose, nes numatyta panaikinti verslo liudijimus. Iki šiol su šiais liudijimais dirbusius smulkius verslininkus apmokestinus pagal individualiai veiklai taikomas taisykles dažnas iš jų nesugebės užsidirbti pragyvenimui. Didės nedarbas.
Susidaro regimybė, kad dirbantieji turės papildomų realių pajamų, nes gyventojų pajamų mokesčio tarifą ketinama sumažinti iki 20 proc. Deja, dauguma žmonių savo pajamas išleidžia einamajam vartojimui. Vidutiniškai apie 33 proc. (2007 m.) proc. pajamų gyventojai skiria maistui, mažai uždirbantys – net virš 50 proc. Padidinus PVM iki 20 proc. ir panaikinus PVM lengvatas maisto produktams, mažas algas gaunančių gyventojų išlaidos padidės daugiau, nei sumažės pajamų mokestis.
Gyventojų pajamas „valgys“ ir padidinti akcizai kurui, alkoholiui ir tabakui (jei dėl to sumažėtų pastarųjų vartojimas – būtų ir naudos) bei pajamų mokesčių lengvatų apribojimas.
Natūralu, kad visa tai atsilieps vidaus rinkai, mažės vartojimas, o to išdavoje ir gamybos mastas, įplaukos į biudžetą – taip pat.
Grandininė neigiamų pasekmių reakcija neišvengiamai sugrįš nuostoliais Valstybės biudžetui, sunaikindama koalicijos ne tik nerealiai suplanuotą mokesčių reformos „efektą“, bet greičiausiai – ir taupymo „efektą“. 
Nepatogumų mokinių šeimoms ir nemokamo maitinimo vaikų įstaigose ir mokyklose organizatoriams sukels ir jo apribojimas pagal šeimos gaunamą pajamų dydį. Tai nesiderina ir su ES jau pritartu vaisių ir daržovių skyrimu iš ES lėšų vaikų maitinimui pagerinti, kas neturėtų būti siejama su šeimų materialine būkle.
Taigi, besirūpindama valstybės biudžeto balansavimo aritmetika ir besižavėdama „diržų suveržimo“ idėjos patrauklumu, būsimoji Vyriausybė pamiršo apie savo atsakomybę už verslo sėkmę ir socialinį stabilumą.

 
 
Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. rugsėjo 6 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

LVŽS sąskrydis 2019

article thumbnailŠ. m. liepos 27 d. (šeštadinį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Prienų rajone.
Plačiau

LVŽS Biržų skyriaus vasaros sąskrydis

article thumbnailŠ. m. liepos 19 d. (penktadinį) kviečiame dalyvauti Biržų skyriaus vasaros sąskrydyje.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. liepos 15 d. (pirm.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų