2008-10-01 | Kartu mes galime!

Prof. Kazimieros Prunskienės vadovaujama Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (sąrašo nr. 12) istorinėje perspektyvoje

Kartu – su tikrais savo sričių profesionalais!
„Kartu mes galime!“ – tai ne tik Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) rinkiminis šūkis, darsyk atkreipiantis dėmesį į profesionaliu požiūriu itin stiprią  K.Punskienės komandą, kuriai, beje, priklauso ne vien LVLS nariai. Orientuotis į profesionalus, nebūtinai formaliai priklausančius partinei struktūrai – LVLS išskirtinumas, būdingas ne vien šiems rinkimams. LVLS į savo komandą įtraukia įvairių sričių profesionalus, kurie ne tik išmano savo veiklos sferą, bet ir turi autoritetą visuomenėje bei pritaria programinėms LVLS nuostatoms.

Kartu – su Lietuvos žmonėmis!
Šūkis „Kartu mes galime!“ – tai ir apeliavimas į Lietuvos rinkėją, kuris šiandien neretai pasimetęs. LVLS šūkis nėra vien siekis atkreipti dėmesį, tai pirmiausia – kvietimas. Čia kirtis krinta būtent ant žodžio „kartu“. K.Prunskienės vadovaujama LVLS, kaip ir prieškario Valstiečiai liaudininkai, yra įsitikinusi, kad politika nėra ir negali būti atskirta nuo visuomenės, o politikai veikti skyrium nuo žmonių.
Valstiečiams liaudininkams valdžia – tai žmonės, kurie kartu su savo demokratiškai išrinktais politikais, siekia bendrų tikslų. Rinkimai – ne žaidimas, pramoga ar kova. Tai ir ne nuogos politikų kautynės dėl rinkėjų balsų, rinkėjų kova su politikais siekiant atkeršyti, suvesti sąskaitas. Tik pripažinę paprastą faktą, kad rinkimai pirmiausia – tai atsakinga pastanga padaryti kažką kartu, drauge, nesistengiant iš anksto nuteisti, apjuodinti, supriešinti, pasieksime realių rezultatų – ir įveikiant artėjančius ekonominius sunkumus, ir išjudinant pribrendusias reformas, ir sutelkiant savo balsą Europos Sąjungoje.

Kartu – su šimtamete politine tradicija!
Į šūkį „Kartu mes galime!“ galima pažvelgti ir dar kitaip – istoriniu požiūriu. Kai skirtingos partijos pešasi, kokia iš jų vadinamoji sisteminė, o kuri - nepopulistinė, LVLS atsisako dalyvauti šiame bevaisiame ginče. Nes LVLS nereikia įrodinėti akivaizdžių dalykų. Ši politinė jėga Lietuvai yra ir tradicinė, ir istorinė. LVLP – tai turtingą tradiciją turinti partija, XX a. pradžioje išaugusi iš lietuviško kaimo ir per kelis dešimtmečius tapusi politine jėga, sujungusi patriotiškai nusiteikusios, į savivaldos stiprinimą orientuotos miestelių šviesuomenės ir demokratiškai mąstančios bei socialiniai atskirčiai jautrios miesto inteligentijos atstovus.
LVLP yra istorinė politinė jėga ne tik dėl savo pavadinimo, bet ir idėjų, vertybių, politinės praktikos požiūriu.  LVLP, Lietuvos politinėje scenoje veikusi  (su neišvengiamais pertrūkiais) daugiau kaip šimtmetį, subrandino visą plejadą išskirtinių asmenybių, be kurių neįmanoma adekvačiai suvokti mūsų šalies politinės istorijos. Šiose garbingoje gretoje - ir rašytoja bei visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, ir literatūrologas, leidėjas bei politikas Juozas Gabrys-Paršaitis, ir Trečiojo Seimo pirmininkas, gydytojas Jonas Staugaitis, ir nenuilstanti „varpininkė“ bei lietuvybės puoselėtoja Felicija Povickaitė-Bortkevičienė, ir ekonomistas bei istorikas Juozas Pajaujis-Javis, ir pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, Generalinio štabo viršininkas, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrėjas, pulkininkas Kazys Škirpa.

Kartu - su M.Sleževičium!
Valstiečiams liaudininkams priklausė ir Mykolas Sleževičius (1882 – 1939), advokatas, visuomenininkas, kultūrininkas, vienas žymiausių prieškario Lietuvos demokratinio judėjimo veikėjų, triskart vadovavęs koaliciniams Ministrų kabinetams. M.Sleževičiui kaip Antrosios vyriausybės vadovui (1918 m. pabaigoje suformuotas A.Voldemaro Ministrų kabinetas gyvavo vos pusantro mėnesio ir turėjo tik nominalią valdžią, nes vokiečiai vis dar šeimininkavo Lietuvoje)  teko iš pagrindų kurti valstybę – organizuoti kariuomenę, valstybės aparatą, finansus, savivaldybes, teismus. Antra vertus, jis kartu su Seimo delegacija lankėsi Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir dėjo pastangas, kad Lietuvos valstybė būtų oficialiai pripažinta.
Kaip čia neprisiminti iššūkių, su kuriais susidūrė pirmoji atkurtos Lietuvos premjerė K.Prunskienė, jos vadovaujamas Ministrų kabinetas – ir pertvarkant šalies ūkį, ir siekiant įtvirtinti Lietuvą tarptautinėje arenoje.  

Kartu - su J.Vileišiu!
Tarp jų – ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, advokatas Jonas Vileišis (1872 – 1942), kilęs iš unikalios XIX a. antrosios pusės Lietuvos šeimos. J. Vileišis, ilgametis Kauno burmistras, per trumpą laiką sugebėjęs sutvarkyti miesto kanalizacijos, vandentiekio tinklus, išspręsti susisiekimo problemas, pastatyti tiltų, mokyklų, kitų visuomeninės paskirties pastatų ir, anot amžininkų, „sueuropietinęs Kauną“. Greta to J.Vileišis buvo prisiekęs savivaldybininkas, tvirtas ir nuoseklus prigimtinių bendruomenės teisių gynėjas, smetoninės valdžios autoritarėjimo akivaizdoje inicijavęs savivaldybių teisių gynimo sąjūdį.
Ar beverta sakyti, kad J.Vileišio principas „be tikros savivaldos nėra demokratijos ir sąmoningo piliečio“, kurį nuosekliai siekia įtvirtinti LVLS,  ne mažiau aktualus ir šiandien?      

Kartu – su E.Galvanausku!
Ernestas Galvanauskas (1882 – 1967), kalnakasybos ir elektrotechnikos inžinierius, iškilus prieškario Lietuvos politikas, diplomatas, vadovavęs net keturioms Lietuvos vyriausybėms, taip pat buvo aktyvus valstiečių liaudininkų veikėjas, kurio ryžtingų veiksmų dėka 1922 m. pavyko atidaryti Lietuvos universitetą, vėliau tapusį Vytauto didžiojo universitetu. E.Galvanauskas itin daug nusipelnė prijungiant Klaipėdos kraštą prie Lietuvos - jis buvo mažosios Lietuvos lietuvninkų sukilimo sumanytojas ir pagrindinis organizatorius, vėliau daug nuveikęs ekonominėm priemonėm lietuvinant kraštą. Didžiuliai E.Galvanausko nuopelnai Lietuvos akademinei bendruomenei. Remiamas susipratusių inteligentų, E.Galvanauskas Klaipėdoje siūlė steigti universitetą, prekybos mokyklą, siūlė dalį specialybių perkelti iš Kauno į Klaipėdą. Todėl neatsitiktinai Klaipėdos universiteto Senatas pagerbė valstietį liaudininką E. Galvanauską įsteigdamas jo vardo stipendiją, kuri skiriama geriausiai studijuojančiam socialinių mokslų studentui.

Kartu - su Kaziu Grinium!
Valstietis liaudininkas buvo ir Kazys Grinius (1866 – 1950), trečiasis Lietuvos prezidentas, kurį Gediminas Ilgūnas yra pavadinęs „visa mūsų istorija“. Beje, prieš tapdamas Respublikos prezidentu K.Grinius vadovavo Šeštajai vyriausybei, kuri pasiekė esminių laimėjimų apsiginant ir nuo komunistų, ir nuo Lenkijos agresijos. Lietuva pasiekė tarptautinio pripažinimo, tapo Tautų Sąjungos nare. Buvo išspręstos valstybės finansinės problemos, sutvirtėjo kariuomenė, pasiruošta atidaryti aukštąją mokyklą, parengti pirmosios nuolatinės Konstitucijos ir žemės reformos įstatymo projektai. Po tautininkų organizuoto perversmo K.Grinius buvo priverstas atsisakyti prezidento posto ir dirbdamas Kauno miesto savivaldybėje, padėjo pamatus sveikatos apsaugos sistemai. K.Grinius ne tik vadovavo Valstiečiams liaudininkams, kol jų veikla, kaip ir kitų partijų, buvo sustabdyta, bet ir užsiiminėjo įvairiopais darbais: vadovavo visuomeninėm organizacijom, redagavo medicinos leidinius, parašė botanikos, istorijos, medicinos veikalų, vertė grožinę ir mokslo populiarinimo literatūrą. Likdamas ištikimas liberaliai ir tolerantiškai valstiečių liaudininkų tradicijai, K.Grinius vokiečių okupacijos metais pasirašė protesto raštą dėl žydų naikinimo ir d4l to buvo ištremtas. Po karo pasitraukęs į Vakarus K.Grinius, pasinaudodamas Lietuvos prezidento titulu, iki pat mirties nenuilstamai dirbo Lietuvos išlaisvinimo darbą. 

Kartu mes galime – su Lietuvos Valstiečių liaudininkų sąjunga! 
Turint omeny tokią  įspūdingą politinę genealogiją, visai nenuostabu, kad šiems Seimo rinkimams prof. Kazimieros Prunskienės vadovaujami valstiečiai liaudininkai subūrė pajėgią profesionalų komandą. Komandą intelektualų bei aukščiausios prabos inteligentų, kuriais visais laikais ši politinė jėga galėjo pelnytai pasigirti,  kurie neabejingi tradicinėms valstiečių liaudininkų vertybėms – nuosekliam parlamentarizmui, liberaliai demokratijai, orientacijai į stiprią savivaldą, koalicinio veikimo praktiką.
Prof. K. Prunskienė į savo komandą pritraukė tokius savo sričių lyderius, kaip ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Vytautas Kaminskas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas, Lietuvos veterinarijos akademijos prorektorius mokslui prof. Antanas Sederavičius, Airijos lietuvių verslo asociacijos prezidentas Mindaugas Maciulevičius, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Laima Mogenienė, generolas Jurgis Jurgelis, aktorė Vaiva Mainelytė.
Su šūkiu “Kartu mes galime kurti saugią gerovę visiems” valstiečiai liaudininkai pasiruošę atstovauti Lietuvos žmonių interesams visose svarbiausiose gyvenimo srityse.

Petras Ruseckas

 
 
Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. rugsėjo 6 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

LVŽS sąskrydis 2019

article thumbnailŠ. m. liepos 27 d. (šeštadinį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Prienų rajone.
Plačiau

LVŽS Biržų skyriaus vasaros sąskrydis

article thumbnailŠ. m. liepos 19 d. (penktadinį) kviečiame dalyvauti Biržų skyriaus vasaros sąskrydyje.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. liepos 15 d. (pirm.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų