2008-09-25 | K. Prunskienė: jokių bendradarbiavimų su KGB niekada nebuvo

Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderės, žemės ūkio ministrės prof. Kazimiros Prunskienės nestebina atsinaujinęs skandalas dėl galimo jos bendradarbiavimo su KGB, nes toks ažiotažas kyla tradiciškai prieš kiekvienus rinkimus. Nevengianti šia tema kalbėtis politikė dar kartą patikina, kad žmonės turi būti ramūs, nes ji, be mokslinių komandiruočių į užsienį, jokių kontaktų su KGB nėra turėjusi. Pirmosios Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės Premjerė K. Prunskienė pokalbyje su Eltos žurnaliste Jadvyga Bieliavska sakė mananti, kad taip norima sumenkinti ir netgi ištrinti jos vaidmenį istorijoje.

 - Kaip Jūs vertinate Liustracijos komisijos sprendimą, kuri, aptarusi naujas aplinkybes dėl galimo Jūsų bendradarbiavimo su KGB, nusprendė nesikreipti į teismą dėl bylos atnaujinimo?

 - Toks komisijos apsisprendimas yra visiškai logiškas. Manau, kad teismas išnagrinėjo visus klausimus, tiek susijusius su mano komandiruote į užsienį, tiek su įvairiomis kitomis aplinkybėmis. Jeigu Liustracijos komisija pageidautų, ji pasidomėtų pirmiausia teismo medžiaga ir pasižiūrėtų žiniasklaidoje paskelbtą platesnį 1,5 valandos interviu, įrašytą 1991 metais Romoje, kai man buvo įteiktas Minervos prizas. Pasižiūrėjus šį įrašą, niekaip neturėtų susidaryti įspūdis, kad kalba eina apie kokį nors bendradarbiavimo faktą, jo patvirtinimą. Kalba eina tik apie komandiruotę, jos įforminimą pagal tas taisykles, kurios buvo sovietmečiu.

 - VSD darbo grupė ieškos kažkokių papildomų duomenų apie Jūsų galimą bendradarbiavimą su KGB. Gal Jūs jaučiate, kur guli kokie nors dar nežinomi duomenys, kur jie gali būti atrasti, gal kokiame nors paslėptame maiše?

 - Tikrai nejaučiu, kas ir kur kokius maišus turi. Seniai galėjo juos išpurtyti, nes rinkimai vyko daug kartų. Beje, prieš kiekvienus rinkimus vyko panašus ažiotažas. Nežinau, kas dozuoja tą informaciją, kas ją papildo ir iš kokių šaltinių. Man atrodo, kad užsakovas yra vienas ir tas pats. Tai, manyčiau, viena politinė grupė, vis tebekovojanti dėl vaidmens istorijoje, kurį suabsoliutinti trukdo nuo pat Nepriklausomybės pradžios mano nuveikti darbai kaip pirmosios Premjerės. Reali informacija yra sutelkta ilgame 2003-2004 m. bylos svarstyme teisme, kur buvo apklausta gal iki 10 liudininkų. Iš jų parodymų susidaro gana realus vaizdas, kas ir kodėl užsiėmė tais tendencingais išpuoliais prieš mane, bandydami pritempti komandiruotės faktą prie galimo bendradarbiavimo su KGB.

 - 2003 metais Vilniaus apygardos teismas uždarame posėdyje peržiūrėjo bylą ir nerado patvirtinančių įrodymų, kad Jūs bendradarbiavote su KGB. Ar prašysite teismo paviešinti uždaro posėdžio medžiagą? Gal joje būtų kokių nors Jums naudingų duomenų?

 - Aš nebuvau suinteresuota uždaru svarstymu teismo posėdyje, to prašė liudininkai. Kadangi labai negatyviai buvo minimos ir šiandien politikoje esančių asmenų pavardės, liudininkai pareiškė biją susidorojimo. Iš to, ką jie papasakojo, atrodė, kad baimė dėl susidorojimo tikrai buvo reali, todėl teismas apsisprendė teisingai. Man asmeniškai būtų naudinga, kad byla būtų paviešinta, bet teismas, kuris išklausė liudininkus uždarame posėdyje, tikrai neturi teisinio pagrindo tą medžiagą viešinti, tuo pažeidžiant teismo procedūras. Liudininkai sutiko liudyti tik su sąlyga, kad bus uždaras teismo posėdis. Bandau aiškintis su teisininkais, ar galiu komentuoti teismo medžiagą, nes kai kuriuos dalykus fiksavau labai tiksliai, pažodžiui. Man tikrai būtų svarbu turėti galimybę atremti išpuolius prieš mane tais argumentais, kurie fiksuoti teismo protokole.
 Tikrai nenoriu įklimpti į nemalonius dalykus, jeigu pradėčiau savavališkai viešinti užslaptintą medžiagą, nors šiandien man tai būtų labai svarbu atremiant nepagrįstus išpuolius. Teismas nerado įrodymų dėl mano bendradarbiavimo su KGB ir negalėjo jų rasti, bet išsiaiškino daugybę aplinkybių. Paaiškėjo, pavyzdžiui, kieno rankomis parūpintas neva mano bendradarbiavimą įrodantis raštelis, ant kurio statė pilis mano oponentai.
 Ten yra ir daugiau įdomių paliudijimų, pavyzdžiui, faktų apie Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime veikusius KGB atstovus. Labai įtikinamai ir autentiškai nuskambėjo paliudijimai apie tai, kaip buvo verbuojami agentai ir kokia turėjo būti įforminta dokumentacija apie juos. Oficialių nepriklausomos Lietuvos pareigūnų bei tų, kurie sovietmečiu dirbo KGB ir savo laiku pasitraukė iš šios struktūros, parodymai visiškai įtikina, kad nėra net menkiausio įrodymo apie galimą mano bendradarbiavimo faktą. Atvirkščiai, liudininkų pasakojimai įrodo kitas aplinkybes, tai yra ypatingą suinteresuotumą vykdyti tam tikrą scenarijų siekiant mane sumenkinti ar politiškai sunaikinti.

 - Parodymas televizijoje seno įrašo apie Šatrijos Raganos slapyvardį buvo tarsi nauja bomba prieš rinkimus šiame daugybę metų nenurimstančiame skandale. Galbūt Jūs irgi turite kokią nors "bombą"? Gal galite prasitarti apie tai, kas iki šiol nebuvo pasakyta, kas irgi galbūt labai sudrebintų politinę areną? Kaip žurnalistė provokuoju Jus prasitarti, aišku, neprovokuodama išduoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją.

 - Tikrai turiu ką pasakyti. Tuose liudijimuose yra paminėta daug faktų, kurie neabejotinai sutrikdytų ramybę ne vienam mano oponentui ir jų aplinkos žmonėms. Tačiau aš nesu kerštinga.
 Jau kartą buvo prasitarta, kai vyko teismas. Kiek atsimenu, pats Antanas Terleckas iškoneveikė Balį Gajauską, kodėl teisme, kai dar posėdis buvo atviras, jis prisipažino, kad jam esą Vytautas Landsbergis parūpino garsųjį lapelį. Teismas aiškinosi jo kilmę ir galų gale jis buvo pateiktas B. Gajausko vadovaujamai komisijai. To lapelio pagrindu, dalyvaujant tik dešiniajai Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pusei, B. Gajausko komisija buvo priėmusi išvadą, kad esu įtariama bendradarbiavusi su KGB. Reikalavau kviesti į teismo posėdį V. Landsbergį, kad jis pats pasakytų, iš kur paėmė tą lapelį. Bet viskas taip susidėliojo, kad buvo išaiškinta, koks pilietis atnešė V. Landsbergiui tą lapelį, kurio atsiradimas primena tikrą detektyvą. Kaip įvardino kai kurie liudininkai, prie tos istorijos prisidėjo asmuo, turėjęs didelį interesą išlipti iš rimtos bėdos. To liudininko mano reikalavimu teismas ieškojo gal porą mėnesių, bet jis išnyko iš Lietuvos padangės. Nežinau, ar specialiai ar nespecialiai.
 Bet ir to, kas buvo paliudyta, visiškai pakako paneigti bet kokius įtarimus mano atžvilgiu. Manau, kad kalba ten eina apie žymiai rimtesnius dalykus negu mano mokslinė komandiruotė, o teismo procese susiformavo aiškus vaizdas, kas iš tikrųjų vyko tuometinėje politinėje aplinkoje ir kaip atsirado mano persekiojimo schema ir kas ją sukūrė.

 - Kas, Jūsų nuomone, labiausiai suinteresuotas sumenkinti Jūsų vaidmenį istorijoje?

 - Argi nežinote, kas vienintelis pretenduoja į Nepriklausomybės tėvo vaidmenį? Tegul mano klausimas būna atsakymu. Jeigu yra vienas, tai kam reikalingi kiti?
 Manau, kad gali būti ir kitų paralelinių priežasčių, leidžiančių sudaryti palankią tam terpę. Lietuvoje daug žmonių, kurie sovietiniais laikais važinėjo į komandiruotes, įvairiose įmonėse ir organizacijose kuravo specialius skyrius, turėjusius vadinamąjį specialų "dopuską", tai yra priėjimą prie slaptos informacijos. Tai žmonių visuma, kuri galbūt, užuot atvirai kalbėjusi apie sovietmečio tvarką, apie komandiruočių tvarką, apie aukšto rango pareigų vykdymą, linkusi apie tai tylėti. Ne paslaptis ir tai, kad Lietuvos CK iš dalies vadovavo ir KGB padaliniui Lietuvoje, lygiai kaip ir Maskvos lygiu CK vadovavo KGB.
 Manau, kad esu baudžiama ir už tai, kad atvirai papasakojau apie KGB veiklos metodus savo knygose "Užkulisiai", "Išsivadavimo kaina", "Iššūkis drakonui", pagaliau kalbėjau apie tai ir interviu, kad užčiauptų visiems burnas ir nuimtų šitą ažiotažą ir liustracinį motyvą. Nuolat sutinku žmonių, kurie man sako, kad nereikia apie tai kalbėti. Todėl, manau, esu baudžiama už tą savo atvirumą.

 - Kaip Jūs manote, ar tas atsinaujinęs Šatrijos skandalas, pasirodęs Valstiečių liaudininkų sąjungos rinkimų programos ir komandos pristatymo išvakarėse, Jums labiau pakenkė ar galbūt netgi padėjo. Kiek žinau iš savo patirties, jeigu ne tas per televiziją parodytas epizodas, tiek daug žurnalistų į programos pristatymą nebūtų susirinkę.

 - Oponentai, matyt, nutaikė tą skandalingą temą į partijos programos ir solidžios komandos pristatymą, kad visa tai nuskambėtų blogame kontekste. Tai visiškai akivaizdu, nes dienos buvo labai gerai parinktos. Girdėjau, kad buvo siūloma parodyti tą interviu atkarpą ir kitoms televizijoms, bet jos atsisakė. Kažkodėl LNK paėmė tą ir su dideliu entuziazmu parodė.

  - Ar nemanote, kad istorija padės visus taškus, sudėlios visus reikalus ir po 20 ar 50 metų apie KGB bus rašoma tiktai istorijos vadovėliuose?

 - Nusikaltimai yra nusikaltimai. Ne taip paprasta nubraukti tų žmonių, kurie šnipinėjo, teikė informaciją apie kitus asmenis, iš tikrųjų dirbo agentūrinį darbą, kaltę. Tačiau komandiruotės absoliučiai nieko bendro su tuo neturi. Dabar kažkodėl viskas įvyniojama į kažkokį bendrą tokį KGB "paketą". Kažkada būdavo sakoma: jis matė Leniną, ir tai buvo tarsi kažkas ypatingo. Dabar sakoma: jis matė KGB. Šimtai tūkstančių savo aplinkoje matė KGB, gal tūkstančiai dirbo iš tikrųjų, kenkė žmonėms, skundė. Apie tai reikia kalbėti, o ne bandyti visa tą demagogiškai, aiškiai tendencingai, pasirinktinai pritaikyti kam nors, kas nepatinka.

 - Ką Jūs galėtumėte pasakyti eiliniam Lietuvos žmogui, kur įsijungė televizorių ir mato, kaip Jūs pasakojate apie slapyvardžio suteikimo subtilybes. Ką jis turi galvoti, kaip turi vertinti tiesiai šviesiai iš Jūsų lūpų pasakytus žodžius, ar jis turi išjungti televizorių, užsimerkti ir negirdėti?

 - Aš dar kartą sakau, kad tekstas išplėštas iš konteksto, ir mano pasakojimas yra ir tam tikras ironizavimas. Juk jis nutrūksta toje vietoje, kai aš patvirtinu, kad į jokį susitarimą su KGB nėjau. Ypač tai akivaizdu kiekvienam pasidaro, kai pasižiūri ilgesnį, tai yra 1,5 valandos interviu įrašą, kuris buvo paskelbtas naujienų portale "Delfi", nors ir jis nėra pilnas. Anas pokalbis truko daugiau kaip tris valandas.
 Negi manote, kad žmogus, kuris kaip nors yra pažeidžiamas, laisvai savo noru žurnalistei pradės pasakoti tokius dalykus, kurie pačią mane kompromituotų, tuo labiau kad mano brolis Rimantas buvo šalia, visa tai girdėjo ir nepamena nieko keisto.
 Žmonės turi būti visiškai ramūs. Be komandiruočių, jokių kontaktų su KGB nesu turėjusi, niekuo nesu įsipareigojusi ir nesu jam dirbusi. Todėl kalbos apie tai neturi absoliučiai jokio pagrindo, ir teismas tą įrodė. O ką iš tikro nuveikiau Lietuvos labui, tikiuosi, dar ne visi užmiršo.
 
- Dėkoju už pokalbį.

 Kalbėjosi ELTA korespondentė Jadvyga Bieliavska

LVLS naujienose panaudota nuotrauka paimta iš www.fotobankas.lt. Fotografas Redas Vilimas/BFL.

 
 
LVŽS sąskrydis 2019

article thumbnailŠ. m. liepos 27 d. (šeštadinį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Prienų rajone.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. gegužės 17 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

Išplėstinis Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. balandžio 4 d. (ketv.) 15.00 val. Kaune vyks LVŽS išplėstinis Tarybos posėdis.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. vasario 22 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis Kaune, ASU IV rūmų konferencijų salėje.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų