2008-09-08 | Esate nepamiršti ir laukiami Lietuvoje

KAIP SEKASI SVETUR
Per pastaruosius kelerius metus man pačiai kartu su kolegomis iš Žemės ūkio ministerijos, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariais, Žemės ūkio rūmų atstovais, kaimo bendruomenių lyderiais keletą kartų teko lankytis Airijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, kur gyvena ir dirba dešimtys ar net šimtai tūkstančių lietuvių. Mus kviečiasi tiek Lietuvos ambasados, tiek ir lietuvių bendruomenės. Į šiuos susitikimus susirenka labai daug kraštiečių, nes mūsų naujoji išeivija gyvai domisi įvykių Lietuvoje raida, naujomis galimybėmis sugrįžus į tėvynę susikurti savo verslą ar užsitikrinti gerai apmokamą profesinį darbą. Manau, kad akivaizdi pažanga Lietuvos ekonomikoje nelieka nepastebėta mūsų tautiečių, kuriems ji rūpi kaip viena iš jų pačių ateities galimybių.
Viena vertus, tenka apgailestauti, kad tiek daug mūsų žmonių išvyko iš šalies, tačiau kita vertus, tenka pripažinti, kad iš Lietuvos išvyko aktyvūs žmonės, nebijantys rizikuoti, nelaukiantys, kol jiems kas nors kitas sukurs gerovę, o bandantys patys ją susikurti. Iniciatyva, ryžtas, aktyvi gyvenimiška pozicija – tai tie bruožai, kurių turėdami žmonės paliko savąjį kraštą, bet tie patys bruožai labai gali praversti ir priimant sprendimą sugrįžti atgal.
Kartu su mano kolegomis iš Žemės ūkio ministerijos ir delegacijose dalyvaujančiais socialiniais partneriais bei žiniasklaidos atstovais dažniausiai lankomės Airijoje. Todėl geriausiai esu susipažinusi su Airijos lietuvių gyvenimu, jų darbu, kultūrine veikla. Tai ne tik viena gausiausių, bet ir intelektualiai stipriausių, gan gerai organizuotų naujosios išeivijos bendruomenių. Airijoje lietuviai dirba įvairių profesijų darbą, nemaža jų dalis užsiima verslu, bendradarbiauja su Lietuvos partneriais.
Gana daug lietuvių, ypač Ispanijoje, įsikūrė kaimuose arba priemiesčiuose. Ispanijoje teko lankytis šiltnamiuose, žemės ūkio produktų (pomidorų, vaisių, kitų daržovių) paruošimo rinkai įmonėse, kur triūsia ir lietuviai. Dauguma jų nelengvai dirba. Šiandien ir Lietuvoje galima nesunkiai rasti panašų darbą ir neblogesnes darbo apmokėjimo sąlygas. Dauguma užsienyje dirbančių naujosios išeivijos atstovų, paklausti apie atlyginimus, sakėsi uždirbantys apie 700–800 eurų (apie 2 400–2 800 Lt) per mėnesį. Argi tai pateisina lūkesčius?

LIETUVOS EKONOMIKOS  PLĖTRA.  NAUJOS GALIMYBĖS
Susitikę su tautiečiais, pristatome svarbiausias Lietuvos aktualijas ir konkrečiai – jau įgytą ES paramos įsisavinimo patirtį, Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą, kurioje, palyginti su pirmojo narystės Europos Sąjungoje 2004–2006 m. laikotarpio paramos priemonėmis, numatyta žymiai daugiau naujovių įvairiausiems skirtingų profesijų, išsilavinimo ir skirtingo amžiaus kaimo žmonių poreikiams tenkinti. Programoje numatyta parama ne tik žemės ir miškų ūkiui, bet ir įvairiems kaimo plėtros, aplinkosaugos projektams, kaimo turizmui, kitiems alternatyviems verslams, kulinarijos paveldui, įvairioms paslaugoms plėtoti, smulkioms įmonėms steigti, numatoma remti sertifikuotų produktų gamintojus ir kt. Per 2007–2013 m. finansinį laikotarpį Lietuvai skiriama 36 mlrd. litų parama, iš jų – net 16 mlrd. Lt tenka kaimo plėtrai, maisto sektoriaus tolimesniam modernizavimui, alternatyvioms žemės ūkiui veikloms plėtoti, gyvenimo kaime sąlygoms gerinti, priartinant jas prie miesto gyvenimo. Pagal Kaimo plėtros programą įgyvendinama beveik 30 įvairiausių priemonių, tūkstančiams projektų finansuoti tokių galimybių po 2013 m. gali ir nebelikti, o šiuo metu rinktis tikrai yra iš ko įvairiausių sluoksnių ir pomėgių žmonėms. Tos galimybės nėra skirtos tik Lietuvoje gyvenantiems piliečiams. Jos galėtų būti patrauklios ir jums, įgijusiems verslumo įgūdžių, kitokios patirties, galbūt susitaupiusiems ir lėšų, kurias verta investuoti Tėvynėje. Dabar itin palankus metas visiems išvykusiems rimtai pasvarstyti, kaip savo ateitį susieti su gimtąją Lietuva, kurios ekonomikai atsivėrė puikios plėtros galimybės.

KAIP SAVO ATEITĮ   SUSIETI  SU LIETUVA
Galimybių yra įvairių: įsikurti savo tėvų žemėje, steigiant ūkininko ūkį, gal netgi pasinaudojant jaunojo ūkininko įsikūrimo parama, siekiančia apie 138 tūkst. Lt. Tinkamai pasirinkus ūkio specializaciją su tokiais pinigais jau nemažai galima nuveikti, juo labiau, kad dar galima pasinaudoti ir Žemės ūkio ministerijos įsteigto Žemės ūkio paskolų garantijų fondo paslaugomis. Šis fondas disponuoja daugiau kaip 400 mln. litų, teikia garantijas bankams už tuos žemės ūkio subjektus, kuriems nepakanka užstato, imant kreditus iš bankų. Fondas dar apmoka ir pusę banko palūkanų sumos. Bankai kreditus teikia net 10 metų, taigi su fondo pagalba sąlygos gauti banko kreditą tampa gana palankios.
Galima tęsti savo tėvų verslą nauju kokybiniu lygiu, kurti naujas įmones žaliavų (žemės ūkio, miško) išsidėstymo zonose ar mažesnio darbo jėgos užimtumo vietose, kur dar yra laisvos darbo jėgos ir neužimtų paslaugų verslo nišų.
Svarbiausia – vengti neapgalvotų sprendimų. Devynis kartus pamatuoti ir tik po to kirpti. Reikalingi kvalifikuoti rinkos tyrimai, ypač jei ketinama kurti ne žemės ūkio verslą. Tuo tarpu žemės ūkio, ypač augalininkystės – grūdų sektoriaus – galimybių plėtra ir pajamingumas pastaraisiais metais beveik nevaržomas. Žemės ūkiui būdinga tai, kad pasėlių rūšį, keičiantis rinkos sąlygoms, galima keisti, koreguojant specializaciją. Be to, pati augalininkystės technologija numato pasėlių struktūros kaitą ne vien dėl rinkos, bet ir dėl produktyvumo tikslų, t.y. sėjomainos taikymo būtinybės.
Kitose ES šalyse žemė nepaprastai brangi, tuo tarpu Lietuvoje dar daug apleistų, nedirbamų žemių, o mums labai svarbu, kad kiekvienas lopinėlis žemės, kurios turime nedaug, atneštų naudą, gamintų produktą. Mažai našiose žemėse su ES parama galima auginti mišką, kitose žemėse – biokurui gaminti reikalingus augalus. Biokuro gamybos plėtra tampa itin perspektyvi Europoje, nes ir žemės ūkis tampa vienu iš energetikos sektorių. Taigi žemės ūkio žaliavų tarptautinė rinka labai plati ir perspektyvi. Nemažiau galimybių steigti alternatyvų verslą – mažas, mikro įmones, pasinaudojant gan įvairia ir palankia ES parama, efektyviai investuojant į bet kurios srities verslą perdirbimo ar paslaugų šakose pagal turimas profesines žinias ir įgūdžius.
Ūkininkai turi tam tikrų lengvatų kurti sodybą – gyvenamuosius ir ūkinius pastatus. Biurokratiniai barjerai dažnai turi aplinkosaugos reikalavimų (o jų gana daug) pavidalą. Grįžusiems sąlygos įregistruoti ūkį tokios pat, kaip ir šiuo metu Lietuvoje ūkininkaujantiems žemdirbiams. Įregistruoti ūkį būtina, jei siekiama paramos žemės ūkio plėtrai. Tuo tarpu kitai veiklai – amatams, kaimo turizmui – tai nebūtina. Bet, pvz., kaimo turizmo veikla iš kaimo plėtros fondų remiama tik tuomet, jei ją steigia fizinis asmuo – ūkininkas arba nuolatinis kaimo gyventojas. Mat siekiama šių verslų galimybes pirmiausia suteikti kaimo gyventojams, o ne miestų, kur verslo ir užimtumo sąlygos platesnės veikiančių didelių įmonių padalinių naudai. Tai protinga ir teisinga.
Kaip žinia, daug mūsų išvykusių tautiečių dirba statybose. Viena iš opiausių problemų kaime – tai labai pabrangusios statybos. Stambios statybinės įmonės nenoriai imasi smulkesnių rangos darbų, kurių vertė nesiekia milijono ar kelių milijonų litų. Todėl smulkūs objektai santykinai brangūs. Smulkesnių statybos įmonių periferijoje per mažai, o esamos ne visais atvejais patikimos kokybinių reikalavimų požiūriu. Todėl Vakarų Europos šalių statybose padirbėję lietuviai, pvz., Airijoje, kur teko daug jų sutikti, galėtų sugrįžę steigti nedideles rangovines įmones Lietuvoje. Nedideli objektai – maži rangovai, tai adekvatu ir, manau, turi ateitį. Airijoje statybų bumas jau praeina. Pats laikas mūsų tautiečiams statybininkams grįžti namo. 
Suprantu, kad išvykusiems tautiečiams, kaip ir visiems kitiems žmonėms, rūpi ne tik alga, bet ir aplinka, jos pritaikymas saugiai ir patogiai gyventi. Pavyzdžiui, lietuviams Airijoje priimtinas šios šalies socialinis jautrumas, socialinės lengvatos vaikams, automatiškai įgyjama pilietybė, būsto kreditavimo sistema ir kt., Ispanijoje – ne tik šiltas klimatas, bet ir kitataučiams atvykėliams tolerantiška atmosfera, gilios šeimos ir bendruomeniškumo tradicijos. Tačiau mūsų tautiečiai nėra tikri dėl ten gimusių ir jau vietines mokyklas lankančių vaikų galimybės adaptuotis sugrįžus į Lietuvą. Tie, kurie jau pasistatė būstą, susisiejo su nauja aplinka, nelengvai ryžtasi vėl tapti naujakuriais Lietuvoje. Bet ryžtingesni apsisprendžia sugrįžti į tėvynę ir kartu su visais čia gyvenančiais kurti savo ir savo vaikų ateitį.
                       
SĖKMĖS ISTORIJOS
Antai Airijos lietuvių verslo asociacijos prezidentas Mindaugas Maciulevičius apsisprendė sugrįžti ir užsiimti verslu informacinių technologijų srityje Lietuvoje. Beje, jis, kaip ir Airijoje gerai žinoma mokyklėlių asociacijos pirmininkė Danguolė Tautvydienė, kandidatuoja į Seimą valstiečių liaudininkų sąraše, ketina atstovauti išeivijos interesams, nenutraukti ryšių su ilgamečiais bendražygiais lietuvybės veikloje išeivijoje ir tikisi Jūsų paramos.
Nemažai sugrįžtančių į kaimą. Štai Romualdas Pilkauskas iš Anykščių rajono Žukauskų kaimo 1999–2002 m. gyveno ir dirbo Danijoje, fermoje pas ūkininkus. 2003 m. grįžo į Lietuvą ir pradėjo ūkininkauti. Šiuo metu turi 400 ha žemės ir augina javus. 2005 m. jis sėkmingai pasinaudojo ES parama pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir gautas lėšas panaudojo naujai technikai įsigyti. Tame pačiame kaime sėkmingai ūkininkauja ir jo brolis Vilius Pilkauskas, kuris taip pat kurį laiką gyveno ir dirbo Danijoje pas ūkininkus, o grįžęs į Lietuvą nuo 2004 m. ėmė ūkininkauti. Šiuo metu turi 150 ha žemės ir augina javus. Antanas Ašmonas iš Kazlų Rūdos jau 8 metus gyvena ir dirba Anglijoje prie statybų, bet kiekvienais metais vasarą atvyksta į Lietuvą ir verčiasi čia ekologine žemdirbyste savo 2,7 ha žemėje – augina ir pats parduoda avietes. Neringa Meiduvienė, 6 metus su šeima gyvenusi Airijoje, prieš metus su vaiku grįžo į Lietuvą ir Joniškio Poilsio ir laisvalaikio centre „Žemgala“ atidarė vaikų kambarį, teikia rajono šeimoms vaikų užimtumo paslaugas: žaidimus, vaikų priežiūrą, aukles daliai dienos ar pastoviam darbui, rengia vaikų gimtadienius ir kt. Tokių žmonių yra ir daugiau. Džiaugiamės dėl jų ir raginame kitus pasekti jų pavyzdžiu.
            
LIETUVA LAUKIA JŪSŲ
Lietuva jau ketveri metai yra Europos Sąjungos narė, sėkmingai investavusi paramos lėšas, daug pasiekusi, pasauliui atvira ir įdomi šalis. Pastaraisiais metais ir miestas, ir kaimas labai pasikeitė, daug investuota, daug padaryta. Sutvarkytuose laukuose dirba nauja, moderni technika, išsaugotas akiai mielas kraštovaizdis, natūrali aplinka, upės ir ežerai, miškai ir gyvūnai, savitas pajūris. Žmonės kaime susibūrė į bendruomenes, vietos veiklos grupes, gyvena įdomiai ir turiningai, patys priima sprendimus, kaip gyventi, kokias sąlygas ir aplinką susikurti. Todėl aš neprarandu vilties, kad Jūs, pamatę pasaulio, daug išmokę, įgiję vertingos patirties, sugrįšite į Lietuvą pasidalyti ja su namuose likusiais kraštiečiais, o jie pasidalys su Jumis savo pasikeitusiu požiūriu į tai, kas atsakingas už mūsų visų mūsų gyvenimą. Laukiame Jūsų ir kviečiame ilgai nebedelsti.

 
 
Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. rugsėjo 6 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

LVŽS sąskrydis 2019

article thumbnailŠ. m. liepos 27 d. (šeštadinį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Prienų rajone.
Plačiau

LVŽS Biržų skyriaus vasaros sąskrydis

article thumbnailŠ. m. liepos 19 d. (penktadinį) kviečiame dalyvauti Biržų skyriaus vasaros sąskrydyje.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. liepos 15 d. (pirm.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų