„Siūlome šiai valdžiai, daug ir gražiai kalbančiai apie valstybės valdymo kokybę ir Lietuvos gerovę, geriau stiprinti jau veikiančias ir didelę patirtį ir įdirbį turinčias institucijas, o ne jas sunaikinti.“

Eugenijus Jovaiša. Liberalai vykdo išvalstybinimo politiką

2024 01 11

Jei mūsuose nori ką nors sunaikinti – sukurk optimizavimo ar pertvarkos planą. Jei nori, kad išnyktų prasmė – nugramzdink į praeitį žodį, ištrink pavadinimą. Tada išnyks ir žodis, ir prasmė, ir pavadinimas, ir reiškinys. Ir institucija. Tokiu optimizavimo ir pavadinimų naikinimo būdu iš mūsų Lietuvos žemėlapio dingo daugybė mokyklų, mokslo, kultūros, kitų svarbių sričių įstaigų ir institucijų. Todėl pirmoji mintis pamačius Seime 2023 m. lapkričio 20 d. įregistruotą Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“ projektą + koncepciją, – jau ir tai susiruošė liberalai sunaikinti. Po naikinimo volu atsidūrė šešios Lietuvos valstybei svarbios institucijos, iš kurių penkias norima sujungti į kažkokį naują darinį keistu pavadinimu – Nacionalinę gerovės agentūrą (toliau – Agentūra), o vieną iš jų – Lietuvos švietimo tarybą – apskritai panaikinti. Sujungiamos Valstybinė kultūros paveldo komisija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Etninės kultūros globos taryba, Nacionalinė sveikatos taryba, Nacionalinė šeimos taryba. Greičiausiai po sujungimo neliktų ir buvusių originalių pavadinimų arba jie būtų iškraipyti (kaip, pvz.: koncepcijos tekste naudojamas trumpinys Globos taryba vietoj Etninės kultūros globos tarybos). Šių institucijų sistemos pertvarkos tikslas– „suformuoti nuoseklią ir koordinuotą ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemą, užtikrinančią, kad šios institucijos tinkamai įgyvendintų savo pagrindinę misiją – remiantis išimtinai ekspertinėmis žiniomis, atitinkamose srityse patarti Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visuomenei“. Negi iki šiol visos šios komisijos ir tarybos savo pagrindinę ekspertinę-patariamąją funkciją atliko netinkamai? Nejaugi, pavyzdžiui, Švietimo taryboje šiuo metu esantys prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė (VU), prof. dr. Eugenijus Valatka (KTU), doc. dr. Darius Kuolys (VU), doc. dr. Emilija Alma Sakadolskis (VDU), dr. Dainius Žvirdauskas (Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas) ir kiti garbūs intelektualai, patardami mūsų valdžios institucijoms ir visuomenei, teikdami išvadas dėl teisės aktų, pasiūlymus, vertinimus, nesiremia „išimtinai ekspertinėmis žiniomis“, bet diskutuoja tik buitiniu lygmeniu???

Nesileisdami į gilesnę analizę, kiek ir kaip pagrįsta visa šios „pertvarkos“ koncepcija (būtų gaila laiko, kurį geriau paskirtume visuomenei naudingesniems darbams, o ne politinių ambicijų inspiruoto ir neaišku kokių „ekspertų“ parengto teksto nagrinėjimui), pabandysime išskirti, mūsų nuomone, kelis esminius kritinius aspektus, parodančius jau minėtos ekspertinių-patariamųjų institucijų optimizavimo koncepcijos planuojamo įgyvendinimo nereikalingumą ir net žalą.

1. Nebelieka visuomeninės paskirties, visuomeniškumo arba jis labai apribojamas. Agentūrai priklausančios komisijos bus sudarytos daugiausiai tik iš mokslo ir studijų institucijų pasiūlytų atstovų, atstovavimas kitoms visuomenės grupėms greičiausiai išnyks. Agentūra bus valstybinė įstaiga, kuriai vadovaus profesionalus vadybininkas, į šias pareigas atrenkamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka organizuojant konkursą. Bus likviduota bene įvairiausiam švietimo bendruomenės spektrui atstovaujanti Švietimo taryba, jos funkcijas perduodant prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtoms Bendrojo ugdymo ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryboms, ateityje jas sujungiant į vieną darinį.

2. Skirtingoms valstybės ir visuomenės gyvenimo sritims atstovaujančių ekspertinių institucijų sucentralizavimas, kuris grindžiamas tik verslo valdymo logika, ūkinių-administracinių išteklių taupymu, žmogiškųjų išteklių mažinimu, automatizavimu, tik ekonominiais kriterijais. Tačiau tas nedidelis sutaupymas nekompensuos žalos, kuri gali būti padaryta: visuomeniniu ir demokratiniu principais sukurtų institucijų, praradusių veikimo savarankiškumą, sunykimas; visuomenės švietimo nuskurdinimas; laipsniškas tautai svarbių klausimų (istorija, tradicijos, kalba, kultūra ir pan.) išbraukimas iš Lietuvos valstybės gyvenimo darbotvarkės. Negalima taikyti verslo vadybos modelio institucijoms, organizacijoms, kurios sudarytos iš visuomenės, mokslo, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos ir kitų panašių visuomenės gyvenimo sričių atstovų – ekspertų, profesionalų, kuriančių visai kitokią pridėtinę vertę nei verslas, gamyba ar paslaugų sfera. Ekspertinės-patariamosios institucijos analizuoja, konsultuoja, kuria ir pateikia ekspertines žinias bei išvadas, kaip patariamosios institucijos dalyvauja teisėkūros procese, padeda visuomenei saugoti ir puoselėti taisyklingą valstybinę lietuvių kalbą, tautos kultūrą, istoriją, išlikimą, tradicijas, šeimos vertybes. Tad tokia „sistemos pertvarkos“ koncepcija, grįsta techninių sprendimų diegimu, yra ne kas kita, kaip paslėptos politinės liberalų užmačios, kurių vienintelė veikimo vizija – lietuviškumo sunykimas ir globalizmo įsigalėjimas Lietuvoje.

3. Ekspertinių-patariamųjų institucijų veikimo apribojimas, funkcijų susiaurinimas, veiklos ir jos būsimų rezultatų nuskurdinimas, apribojama mūsų valstybės ir visuomenės gyvenimui svarbi veikla. Iš jau minėtų institucijų, joms tapus Agentūra, yra atimama teisėkūrinė funkcija. Tai daugiausiai yra nukreipta prieš Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kuri jau nebegalės rengti ir (ar) priimti norminius teisės aktus, pvz.: nustatyti bendruosius kalbos tvarkytojų kvalifikacinius reikalavimus, Lietuvoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų sudarymo taisykles ir kt. Nepagrįstai kaltinant, jog Seimui atskaitingos institucijos per mažai dėmesio ir laiko skiria ekspertinės-patariamosios funkcijos atlikimui ir užsiima pertekline veikla, susiaurinamos visuomenės švietimo, informavimo, mokslinių ir visuomenės tyrimų, analizės ir panašios funkcijos. Agentūra galės tuo užsiimti, bet tai nebus pagrindinė veikla.

Apibendrinant tai, kas jau buvo pasakyta, galime padaryti vieną grėsmingą išvadą – jei ši „pertvarkos“ koncepcija bus šio Seimo patvirtinta, ilgainiui iš mūsų valstybei ir visuomenei taip svarbių ir reikalingų institucijų, saugančių ir puoselėjančių mūsų valstybinę lietuvių kalbą, istoriją, tautinį paveldą, tradicijas, tautos kultūrą, sveikatą, šeimą, vertybes, liks tik tolimas prisiminimas. Kad taip neatsitiktų, siūlome šiai valdžiai, daug ir gražiai kalbančiai apie valstybės valdymo kokybę ir Lietuvos gerovę, geriau stiprinti jau veikiančias ir didelę patirtį ir įdirbį turinčias institucijas, o ne jas sunaikinti.