Audronė Jankuvienė. Tarpukario rūmai ant Parodos kalno: kodėl jų nėra kultūros paveldo sąraše?

2023 10 12

2023 m. rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“.

Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijas įtraukus į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, šis statusas įpareigoja dar labiau rūpintis nekilnojamuoju kultūros paveldu ir saugoti unikalius tarpukario pastatus.

E. Frykas – modernizmo architektas

Studentų korporacijos „Neo Lithuania“ rūmai (arch. E. A. Frykas, Kauno m. sav., Kauno m., Parodos g. 26, 1928 m.) iki šiol puikiai reprezentuoja tarpukario Kauno architektūrą ir geriausius E. Fryko kūrybos pavyzdžius.

Išraiškingų formų pastatas, simetriško plano, V raidės formos rūmai išskaidyti į tris dalis: du šoninius korpusus, kurie tarpusavyje sujungti centrinėje fasadinėje dalyje. Tokiu pačiu principu pagal E. Fryko projektą pastatyti ir tuomečiai Teisingumo ministerijos rūmai (dabartinė Kauno filharmonija), kurie įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Edmundas Alfonsas Frykas yra vienas žymiausių Kauno tarpukario architektų, padaręs didžiulę įtaką modernizmo architektūros suklestėjimui.

Sunku suprasti, kodėl šis reprezentacinis, neabejotinai vertingas tarpukario pastatas iki šiol nėra įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą. Juo labiau, kad jame yra įrašytų kur kas menkesnės vertės statinių.

Per dešimtmetį liko neįrašytas

2007 m. Kauno miesto istorinę dalį, vadinamąją Kauno Žaliakalnio 1-ąją, įrašius į kultūros vertybių registrą ir nustačius vertingųjų savybių (architektūrinį, dailės, inžinerinį, istorinį, kraštovaizdžio, urbanistinį ir želdynų) pobūdį, šiame registre „Neo Lithuania“ korporacijos rūmai Parodos g. 26 yra nustatyti kaip Žaliakalnio kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė.

2013 m. šią miesto istorinę dalį paskelbus savivaldybės saugoma ir patvirtinus Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio teritorijos specialųjį planą, kurio tikslas – užtikrinti šio draustinio išsaugojimą, įteisinti šioje vietovėje taikomus paveldosaugos reikalavimus,

„Neo Lithuania“ rūmai Specialiajame plane su savo sklypu žymimi kaip „dideli autentiški sklypai su stambaus tūrio visuomeninės paskirties pagrindiniu statiniu (kultūros paveldo objektu)“, pastatui suteikta ketvirta kategorija, kuriai priskirti turintys vertingųjų savybių ir siūlomi įrašyti į Kultūros vertybių registrą pastatai.

Tačiau per 10 metų šis pastatas taip ir liko neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nenustatytos jo vertingosios savybės. Galima priminti, kad ir dar anksčiau, 2002–2010 metais registruojant Vytauto parke esančius statinius, šie rūmai irgi liko „nepastebėti“.

Ketvirtos kultūrinės vertės kategorijos pastatai, statiniai (objektai ) apibūdinami kaip architektūriniu, urbanistiniu, istoriniu aspektais vertingi, raiškaus charakterio, geros ir vidutinės būklės pastatai, išlaikę plano kontūrą, nepakitusį arba mažai pakitusį tūrį, autentišką istorinę architektūrinę fasadų raišką su dekoro elementais ir kt.

Nesusipratimas ar neapsižiūrėjimas?

Šių metų birželio mėnesį kreipiausi į Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrių, prašydama pateikti informaciją, kodėl vieni vertingiausių tarpukario modernizmo architektūros pastatų Kaune iki šiol nėra įtraukti į kultūros paveldo saugomų objektų sąrašą, teiravausi, ar kultūros paveldo specialistai yra pradėję šią procedūrą, įvertinę pastato būklę, nustatę jo vertingąsias savybes ir kt.

Šis klausimas šiuo metu yra itin aktualus, nes rengiamas (jau parengtas) pastato kapitalinio remonto projektas, ir vykdant darbus itin svarbu išsaugoti pastato vertingąsias savybes.

Dar 2021 m. architektūros istorikas Vaidas Petrulis viešai stebėjosi, kad „tokios išraiškingos istoristinės architektūros ir mastelio visuomeninės skirties pastatų, kurie buvo pastatyti pirmajame Lietuvos Respublikos dešimtmetyje, išlikę nedaug. Tai vertingas tų laikų ženklas, pastatytas istoriškai reikšmingoje vietoje – ant Vytauto kalno. Tai, kad jis nėra įtrauktas į Kultūros paveldo saugomų objektų sąrašą, yra kažkoks nesusipratimas arba neapsižiūrėjimas.”

Bus įtrauktas į 2024 m. planus

Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo pateiktame atsakyme teigiama, kad šiems rūmams pakanka jau dabar taikomos apsaugos, nes jie yra Kauno Žaliakalnio kultūros paveldo vietovėje.

Vis dėlto keli pastarųjų metų faktai rodo, kad paveldosauginė apsauga šios teritorijos pastatams nėra pakankama ir pilnai neapsaugo joje esančių paveldo objektų nuo sunaikinimo ir kitos daromos žalos. Pavyzdžiui, vila Perkūno al.11, kuri yra minėtoje saugomoje teritorijoje, buvo sugriauta ir tik po to, kilus visuomenės pasipiktinimui, galiausiai įtraukta į kultūros vertybių sąrašą.

Antra, pasak kultūros paveldo ekspertų, pavojus slypi tame, kad nenustačius konkretaus objekto, nors ir esančio kultūros paveldo teritorijoje, individualių vertingųjų savybių (o tai gali būti pastato tūriai, langų ir durų angos, interjero detalės ir t.t.), tik nuo priežiūros specialistų, užsakovo ir architekto sąžiningumo priklausys, kiek ir kokių tų vertingųjų savybių bus nustatyta ir saugoma vykdant tvarkybos ar rekonstrukcijos darbus.

Todėl rugsėjo pabaigoje kreipiausi raštu į Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, siūlydama apsvarstyti „Neo Lithuania“ rūmų Parodos g. 26, Kaune, reikšmingumo lygį, įrašyti pastatą į kultūros vertybių sąrašą ir nustatyti pastato vertingąsias savybes.

Analogišku raštu kreipiausi ir į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinį skyrių. Netrukus gautame atsakyme Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus informavo, kad skyrius, teikdamas Departamentui informaciją apie poreikį 2024 m. parengti apskaitos dokumentaciją kultūros vertybėms, į sąrašą įtrauks ir nurodytą pastatą.