Smegenų sveikata – naujas Lietuvos sveikatos apsaugos prioritetas

2022 03 18

Minint pasaulinę smegenų pažinimo savaitę, vakar, kovo 17 d., įvyko spaudos konferencija „Smegenų sveikata – augančios svarbos tema Lietuvoje“. Jos metu neurologijos, psichiatrijos ir sveikatos politikos ekspertai bei pacientų atstovai aptarė prastos smegenų sveikatos poveikį visuomenei. Į diskusiją ekspertus sukvietęs Seimo narys Aurelijus Veryga teigė, kad dabar pats geriausias metas skirti daugiau dėmesio šiai temai.

„Šiuo metu daug kalbame apie Lietuvos sveikatos sistemos reformą, taip pat gauname daug paramos iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo, todėl galime skirti dėmesio smegenų sveikatai. Visų pirma turime įvertinti smegenų ligų poveikį Lietuvos visuomenei ir ekonomikai, tada parengti strategiją, kuri padėtų užtikrinti integruotas paslaugas – nuo diagnostikos, iki gydymo ir reabilitacijos“, – teigė jis ir pridūrė, kad pagrindinė kliūtis integracijai – iš skirtingų biudžetų, SoDros ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo, finansuojamos paslaugos.

Tuo tarpu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų neurologė dr. Greta Pšemeneckienė teigė, kad vertėtų daugiau dėmesio skirti sveikatos raštingumui.

„Pastebiu, kad Lietuvos gyventojams trūksta žinių, kaip tinkamai rūpintis smegenų sveikata, jiems nėra aiškus ir paciento kelias iki diagnozės bei priežiūros organizavimas jau nustačius ligą. Svarbu, kad informacija visuomenei būtų pagrįsta ir suprantamai pateikiama“,– įžvalgomis galinosi gydytoja atkreipė dėmesį ir į smegenų ligų diagnostiką. „Net jei ir neturime vaistų išgydyti ligą, svarbi savalaikė diagnozė, kad pacientai galėtų pasiruošti ligos pasekmėms, koreguoti gyvenimo būdą, planuoti ateitį, apsvarstyti potencialias grėsmes ir jų išvengti (su vairavimu, kritimais, finansų tvarkymu susijusi rizika, pažeidžiamumas apgavystėms ir kt.). Itin aktualus išlieka ir daugiadalykės specialistų komandos, atliepiančios sergančiųjų medicininius ir biosocialinius poreikius, įveiklinimas praktikoje“.

Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žmonės vis dar vengia kreiptis psichologinės pagalbos.

„Smegenų, įskaitant psichikos sveikata, privalome pradėti rūpintis kuo anksčiau – nuo vaikystės ir paauglystės. Kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, turi būti suteikiama visa įmanoma pagalba – medikamentinė bei psichoterapinė“, – teigė ji. „Psichikos sutrikimus supanti stigma su laiku mažės ir galime tikėtis dažnesnio pagalbos kreipimosi. Šiuo metu matau didelį resursą šeimos gydytojų sistemoje – būtent su jais pacientais kalbėtis apie savo sunkumus yra ramiau, galima svarstyti, kaip juos geriau įgalinti. Tačiau psichoterapinės pagalbos prieinamumas kol kas ribotas, ypatingai periferijoje “.

Savo įžvalgomis pasidalino ir asociacijos „Demencija Lietuvoje“ pirmininkė Ieva Petkutė. Anot jos, demencija neturėtų būti toks sukrečiantis įvykis, kokiu jis šeimoms tampa dabar.

„Labai svarbu šviesti visuomenę apie demenciją – tokių žinių stokoja ne tik patys gyventojai, bet ir gydytojai. Vyrauja klaidingos nuostatos, kad tai yra psichinė liga ar įprasto senėjimo dalis. Turime suprasti, kad tai neurodegeneracinis sindromas, kuris priklauso nuo daugelio rizikos veiksnių, kurių dalį galime koreguoti. Požiūrio į demenciją pokytis turi atsispindėti tame, kaip komunikuojame apie demenciją, vykdome sveikatinimo programas, konsultuojame pacientus. Jeigu informuotume apie demencijos riziką su pacientais aptardami jos riziką didinančius sutrikimus, padėtume žmonėms priimti sau palankesnius sprendimus dėl savo sveikatos. Demencijos progresavimas gali būti skirtingas, tačiau dažnai jis tęsiasi daug metų iki diagnozės. Laiku atpažinus demencijos ženklus, galės pasiruošti ir pacientai, ir jų šeimos“, – sakė ji bei pažymėjo, kad svarbu integruotai žiūrėti į kognityvinių ir fizinių gebėjimų palaikymą, skiriant daugiau dėmesio šeimos poreikiams, padėti žmogui išlikti namuose kuo ilgiau.