Šiuo metu dirbu advokato padėjėju, vedu laidas „Pokalbiai prie arbatos su Kęstučiu Skrebiu“ Opozicijos Televizijoje, kur aktualiomis temomis kalbinu politikus, kultūros žmones. Autorinėje politinės analitikos laidoje „Žvelk giliau“ aptariu aktualiausius įvykius, analizuoju politinių sprendimų priežastis ir pasekmes.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. dirbau Vyriausybės atstovu Panevėžio regione, 1992 m. buvau išrinktas Seimo nariu - čia dirbau Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete. 1996 metais vėl išrinktas Seimo nariu, tapau LR Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministru. Kuravau savivaldos reikalus, valstybės tarnybos reformą ir valstybės valdymo tobulinimo klausimus. Parengiau savivaldos reformą, naujus Valstybės tarnybos ir Vyriausybės įstatymus, Viešojo administravimo įstatymą ir kt. Panaikinus Ryšių ir informatikos ministeriją, kuravau informatikos klausimus, padėjau išvengti taip vadinamos „2000 metų problemos“.

Nuo 2000 metų dirbau privačiame versle, nuo 2007 m. – advokato padėjėju.

Europos Parlamente sieksiu dirbti teisės viršenybės klausimais. Pasisakysiu už tradicinių vertybių gynimą, priešinsiuosi ES federalizacijai. Sau keliu šiuos tikslus: kad ES neliktų antrarūšių narių, kurių žemdirbiai negauna ES vidurkį siekiančių išmokų, vartotojams pateikiamos prastesnės kokybės prekės ar paslaugos. Svarbu užtikrinti tolygų visos Lietuvos ekonominį, socialinį ir kultūrinį vystymąsi. Lietuvos regionuose gyvenimo sąlygos negali būti prastesnės, nei sostinėje. Lietuva negali tapti vieno miesto valstybe, o kiekvienas Lietuvos gyventojas turi jaustis pilnateisiu europiečiu ir oriai pragyventi, kurti šeimą ir nesijaudinti dėl vaikų ateities. Lietuvos žmonių pragyvenimo lygis, pensijos, žemdirbių išmokos, gyvenimo kokybė turi pasivyti statistinius europiečius.

Mano nuomone, svarbiausi iššūkiai, kuriuos esu pasiryžęs spręsti:
• Naujos ES sutarties projekto, kuriame nelieka valstybių veto teisės, vyro ir moters sąvokų (vietoje jų atsiranda lytys) ir kt., peržiūra ir korekcija;
• Grynųjų pinigų, kaip teisėtos ir visuotinai priimtinos atsiskaitymo priemonės, išsaugojimas;
• Griežtos migracinės politikos priėmimas.