Politinė mano karjera tęsiasi jau ne vienerius metus – šiuo metu jau antrąją kadenciją esu gimtojo Klaipėdos rajono meru. Subūriau stiprią komandą ir nuveikėm nemažai darbų – Klaipėdos rajone renovuojamos ir statomos naujos mokyklos, tvarkomi keliai, plečiamas socialinių paslaugų tinklas, investuojama į kultūrą, o rajone besikuriančių žmonių kasmet daugėja po kelis tūkstančius.

Politinio kelio pradžioje įsitraukiau į žemės ūkio organizacijų veiklą – vadovavau Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybai, buvau Pieno tarybos prie Žemės ūkio ministerijos pirmininkas, Žemės ūkio rūmų prezidiumo, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ valdybos narys. Dvi kadencijas buvau Žemės ūkio rūmų pirmininku, nuo 2016 m. – Žemės ūkio ministru. Tada susipažinau ir su Europos Parlamento veiklos specifika. Dar daugiau patirties įgijau, tapęs Klaipėdos rajono meru. Esu vienas iš 9 šalies merų, deleguotas į ES Regionų komitetą. Priklausau Gamtinių išteklių ir Švietimo, jaunimo, kultūros ir mokslinių tyrimų komisijoms, esu politinės grupės Europos aljansas narys. Šio komiteto nariai EK teikia nuomones dėl savivaldybėms aktualių švietimo, transporto, jaunimo reikalų, socialinės politikos klausimų, kad ES girdėtų savivaldą, nes savivaldybėms tenka įgyvendinti tris ketvirčius Briuselyje priimtų teisės aktų.

Lietuva neišnaudoja visų galimybių dirbdama su Europos Parlamentu ir gindama savo interesus, ypač žemės ūkio, transporto, ES išorės sienų apsaugos kontekste. Tai būtų pagrindiniai mano, kaip europarlamentaro darbotvarkės klausimai. Suprantu, kad žmonėms Europos Parlamentas ir Briuselis atrodo tolimas, neaišku, koks šios institucijos tikslas, kam ji reikalinga. Bet juk ne veltui prieš 20 metų prisijungėme prie didžiausio ekonominio ir politinio aljanso pasaulyje, tapdami Europos Sąjungos dalimi. Galime laisvai judėti, naudotis parama ir galime sakyti, jog esame supervalstybės dalimi. Todėl ir Europos Parlamentas yra svarbi institucija, kur reikalingi mūsų šaliai ir mūsų žmonėms atstovaujantys europarlamentarai.