2018-10-29 | A. Kubilienė: alkoholio pramonė nemato vartojimo pokyčių – jau galima spėti, kodėl?

VMI paskelbus kasmėnesinius akcizinių prekių duomenis sureagavo alkoholio pramonės atstovai. Lietuvos aludarių gildijos prezidentas ir faktinis alkoholio pramonės lobistas Saulius Galadauskas viešai pareiškė, neva nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad įvyko esmingi alkoholio vartojimo pokyčiai. Jam atitarė ir Marius Dubnikovas, alkoholio pramonės interesus ginantis iš Lietuvos verslo konfederacijos rūmų.

Galima būtų oponentus nukreipti pasiskaityti dar vasaros pradžioje Sveikatingumo metų iniciatoriaus Juozo Dapšausko surinktų duomenų apie įvestų griežtesnių alkoholio kontrolės priemonių duodamus akivaizdžius rezultatus.

Bet sustokime ir pasitikrinkime. Ponas Galadauskas siūlo dėmesį skirti vienai nuo alkoholio priklausomai vartotojų grupei – jis juos įvardina „vaisiuko mėgėjais“, nagrinėja galimus jų vartojimo pokyčius perinant nuo vienų alkoholio kategorijų prie kitų.

Tai yra bene pagrindinė alkoholio pramonės manipuliacija – bandoma sukurti įvaizdį, neva visos alkoholio sukeliamos bėdos yra šie ilgalaikiai nuo alkoholio priklausomi piliečiai. Visiškai pamirštama apie gerokai gausesnes ir visuomenės sveikatai žymiai svarbesnes grupes – darbingus vyrus ir moteris, jaunimą, vaikus. Būtent šioms grupėms alkoholis daro didžiausią neigiamą žalą, jo poveikis griauna jų gyvenimus ir ateitį. Todėl būtent šioms visuomenės grupėms, jų apsaugai nuo neigiamo alkoholio vartojimo ir turi būti skiriamas pagrindinis dėmesys.

Tad kaip stengiamasi keisti šių visuomenės grupių vartojimo įpročius?

Pradėkime, žinoma, nuo suminio vartojimo skaičių. VMI akcizinių sandėlių duomenys rodo oficialiai Lietuvos rinkoje parduodamo alkoholio kiekius. Siekiant išvengti 2017 metų akcizų padidėjimo sukelto vasario piko, lyginsime 2016 ir 2018 metų sausio-rugpjūčio mėnesių duomenis.

Ką jie rodo? Visose keturiose alkoholio kategorijose alkoholio parduodama pastebimai mažiau.

Vyno pardavimai sumažėjo ketvirčiu (-25,0%) nuo 266 iki 199 tūkst. hektolitrų. Tarpinių produktų (daugelis maišytų produktų) kritimas didesnis nei du trečdaliai (-70,3%) nuo 65 iki 19 tūkst. hektolitrų. Spiritinių gėrimų sumažėjo dešimtadaliu (-9,5%) nuo 80 iki 72 tūkst. grynojo alkoholio hektolitrų. Alaus pardavimai kritę penktadaliu (-21,2%) nuo 10,5 iki 8,3 mln. 1% alkoholio hektolitrų.

Tai rodo viena – visų alkoholio kategorijų pardavimai mažėja, o ypač pavojingų „tarpinių“ produktų – krenta drastiškai. Ilgiau laikomų alkoholinių gėrimų pardavimams, akivaizdu, 2017 metų pradžioje įvykęs „užsipirkimas“ į sandėlį jau baigėsi ir 2018 metų rezultatas jau gali būti laikomas naująja norma. O ji – daug gera žadanti.

O gal teisi alkoholio pramonė ir lietuviai taip smarkiai perka Latvijoje ir Lenkijoje, dėl ko susidaro didžiulis skirtumas? Tą turėtų atskleisti kiti netiesioginiai rodikliai, greitai parodantys alkoholio sukeliamų sveikatos sutrikimų situaciją.

Sveikatos priežiūros statistiką kaupiantis Higienos instituto skaičiuoja, jog tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų mažėjo nuo pat 2017 metų pradžios. Stacionare gydomų ligonių mažėjo visose pagrindinėse kategorijose. Pavyzdžiui, nuo alkoholio toksinio poveikio 2016 metais gydyta apie 400 ligonių per ketvirtį, kai 2018-aisiais jau apie 300-350. Alkoholio psichozių pikas (814 ligoniai) registruotas III 2016-ųjų ketvirtį, o pastaraisiais metais siekia tik 500-550 ligonių. Alkoholinės kepenų ligos atvejų taip pat mažėja – 2016-aisiais gydyta 165-185 ligoniai per ketvirtį, kai šiais metais analogiškas rodiklis jau siekia tik apie 100.

Tokią situaciją patvirtina ir Lietuvos statistikos departamentas, kurio specialistai teigia, jog mirtingumas nuo alkoholio toliau mažėja. Pernai nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių mirė 20,4 asmenys 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Užpernai šis rodiklis siekė 23,4, o 2014 metais – 25,2 mirčių 100 tūkst. gyventojų.

Naujausi Higienos instituto duomenys taip pat patvirtina, jog mažėja mirčių nuo ligų, susijusių su alkoholio vartojimu 2016–2018 m. pusmečiais. Pavyzdžiui, pagal TLK-10-AM klasifikaciją su alkoholiu siejamais kodais daugiausiai žalos 2018 metų I pusmetį pridarė alkoholinė kepenų liga (kodas K70), dėl kurios mirė 120 asmenų. 2016-aisiais atitinkamas rodiklis siekė 155 mirtis, o 2017-aisiais pradėjo laipsniškai mažėti.

Mažėja ir atsitiktinių atvejų. Pavyzdžiui, dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu (kodas X45) 2018 metų I pusmetį mirė 66 asmenys, kai dar 2016-2017 metais atitinkamas rodiklis svyravo apie 90-110 mirčių per pusmetį.

Mažėjančio alkoholio vartojimo rodiklius sveikatos apsaugos institucijose kryžminiu būdu patvirtina ir policijos kaupiama statistika apie autoįvykius. Nors 2017-2018 metais sumažėjo ir bendras autoįvykių skaičius, tačiau dar sparčiau mažėjo neblaivių asmenų sukeltų autoįvykių dalis. Pavyzdžiui, jeigu 2015-2016 metais neblaivių asmenų autoįvykiai sudarė apie 11% visų autoįvykių, tai 2017 metais tokių buvo vos 8,5%, o šiais metais (pagal duomenis iki spalio 9 d.) siekia 9,3%.

Tokie duomenys rodo, kad ne tik gerėja bendra situacija keliuose, bet ir tai, jog vis rečiau neblaivūs asmenys sėda už vairo ir dėl to sukelia kelių eismo įvykius.

Galiu paminėti ir neoficialia statistika paremtus įspūdžius. Štai neseniai teko girdėti kelių kaimo turizmo sodybų savininkų „nusiskundimus“, jog keičiasi svečių pomėgiai. Šventėse mažėja užsakomo alkoholio kiekis, o vietoj to prašoma žaidimų – įvairių varžybų, konkursų, turnyrų. Nors verslui tai naujas iššūkis (nėra paprasta persikvalifikuoti), tačiau jis taip pat rodo besikeičiančius klientų poreikius.

Žinoma, šie šakiniai sveikatos apsaugos ar kelių eismo duomenys, verslininkų įspūdžiai nėra nediskutuotinas įrodymas apie besikeičiančią alkoholio vartojimo kultūrą ir piliečių įpročius, tačiau ignoruoti šių duomenų ir kalbėti apie neva neveiksmingas tarptautinių organizacijų rekomendacijas – tiesiog nerimta. Kita vertus, visi duomenys rodo viena – mažiau alkoholio visuomenė išgeria, mažiau problemų turime, tad galima suprasti alkoholio pramonės lobistus – tuo džiaugtis ar net tą pripažinti jiems sunku.

 

Asta Kubilienė,
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė

 
 
Šeimų šventė

article thumbnailRugsėjo 1 d. (šeštadienį) kviečiame į Šeimų šventę Telšių r.
Plačiau

„Gėlių fiesta“

article thumbnailLVŽS Skuodo skyrius kviečia visus norinčius dalyvauti rugpjūčio 15 d. Skuodo miesto parke vyksiančioje kasmetinėje „Gėlių fiestoje“.
Plačiau

LVŽS sąskrydis 2018

article thumbnailŠ. m. liepos 29 d. (sekmadienį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Plungės rajone (Plokštinėje).
Plačiau

LVŽS Kretingos r. skyriaus Vasaros šventė

article thumbnail2018 m. liepos 20 d. (penktadienį) vyks LVŽS Kretingos rajono skyriaus Vasaros šventė!
Plačiau



Kas jums yra gandras?




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų