2018-06-14 | Kęstutis Bacvinka. Vyriausybė atsigręžė į medžius

Medžiai žmogui visais laikais turėjo didžiulę dvasinę reikšmę, buvo nuotaikų versmė ir dvasinės stiprybės šaltinis, o sunkiais gyvenimo momentais žmogus glaudėsi prie medžio, kaip prie stipresnio. Tas bruožas išliko mūsų genuose iki šiol, todėl suprantama, kodėl beatodairiškas medžių kirtimas gatvėse, parkuose ir prie gyvenamųjų namų išjudino Lietuvos visuomenę.

Juo labiau, kad šis procesas vietomis jau tampa nevaldomu, kai Susisiekimo ministerija ar savivaldybės, įgyvendindamos savo projektus, iškerta ištisus plotus gražiai žaliuojančių, sveikų medžių. Šis visuotinis nepasitenkinimas, pasiekęs Vyriausybę, buvo reikšmingas impulsas atnaujinti ilgai derintą teisės aktą dėl saugotinų medžių.

Privačiose namų valdose medžiai - saugotini

Gedimino kalno nuplikinimas, nukertant medžius ir Lukiškių aikštės pertvarkymas, šalinant didelį skaičių liepų, Vilniuje, medžių iškirtimas Kauno gatvėse – tai atvejai galimai perpildę visuomenės kantrybės taurę ir ji sukilo. Ne viena akcija dėl Lukiškių aikštės liepų plačiai nuskambėjęs advokato Sauliaus Dambrausko pasipriešinimas dėl kertamų metų Kaune šiek tiek suaktyvino ir Aplinkos ministerijos norą stabdyti masiškus, nemotyvuotus medžių kirtimus.

Nors ministerijos kompetencijoje ir yra želdynų apsaugos užtikrinimas, tačiau atnaujinti Želdynų įstatymą iki šiol nebuvo skubama, o teisės aktas „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miško paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ rengimas tęsėsi jau keletą metų.

Kokių naujovių šis Vyriausybėje patvirtintas dokumentas atneš visuomenei, kaip bus priimtas aplinkosaugos specialistų, ar pagaliau bus nustota mojuoti kirviais? Šiame teisės akte saugotinais medžiais skelbiami didesnio skersmens medžiai privačiuose sklypuose ir kaimo teritorijose. Vyriausybės pažymoje aiškinama, kad siekiama surasti balansą tarp privataus sklypo savininko ir viešojo intereso, o sklypų savininkams paliekamas ilgesnis laikotarpis patiems apsispręsti kuriuos želdinius pripažinti saugotinais ir kuriuos pašalinti.

Šiame teisės akte, kitaip nei buvusiame, saugotinais pripažįstami ir privačioje namų valdoje esantys želdiniai. Savininkai, norėdami tvarkyti medžius savo namų valdoje, turės gauti leidimą, o norėdami iškirsti - susimokėti atkuriamąją vertę. Tačiau šiuo teisės aktu invaziniai medžiai ir krūmai pripažįstami nesaugotinais ir juos leidžiama tvarkyti savo nuožiūra. Leidimo nereikia ir nudžiūvusių, apdegusių, nulaužtų ar ant pastatų, inžinerinių statinių, energetikos objektų teritorijose esantiems medžiams.

Ką saugosime vandens telkinių pakrantėse

Šiame teisės akte nurodyti kriterijai, kurių būti pagrindu nustatoma kada medis tampa saugotinu. Vis tik jame pasigedau aiškesnio reglamentavimo vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose augantiems medžiams. Net per keturias pozicijas išdėstoma kurie pakrantės medžiai yra saugotini, išvardintos konkrečios medžių rūšys ir jų skersmens dydžiai. O juk galima buvo juos tik suskirstyti į kietuosius ir minkštuosius lapuočius, ir spygliuočius, pasirenkant apibendrintą skersmenį visoms medžių rūšims. Nelabai suprantama kodėl beržai ir gluosniai saugotinais tampa tik 30 cm skersmens, o juodalksniai, miškinės obelys ar kriaušės jau saugotini nuo 20 cm skersmens.

Aplinkos ministerijos aiškinamajame rašte labai gerai paaiškinta, kad 20 cm skersmens medžiai yra jau apie 20-30 metų amžiaus ir tapę svarbiu vizualiniu akcentu kraštovaizdyje, bet netinkami persodinti. Taigi, šie nurodyti kriterijai ir galėtų būti pagrindu nustatant kada medis tampa saugotinu.

Nustatant kriterijus saugotiniems medžiams nėra paminėti ir kapinių teritorijose augantys medžiai. Juk medžiai kapinėms suteikia sakralumo ir yra išskirtinė jų dalis. Vaikydamiesi nežinia kieno primestų ir nežinia kuo pagrįstų įžvalgų, kad tiek piliakalniai, tiek kapinės turi būti be medžių, sunaikiname tai kas gražiausia.

Nuolaidžiavimas Susisiekimo ministerijai

Išliko ir daug kartų kritikuota nuostata, kad medžio skersmuo nustatomas ne bet kaip, o 1,3 m aukštyje. Aplinkosaugos specialistų nuomone, kol kas nėra metodikos kaip apskaičiuoti medžio skersmenį tokiame aukštyje jei medis nukirstas ir likęs vien kelmas. Jų teigimu, miškininkų naudojama metodika atskiriems medžiams netinka, bet parengtos metodikos kaip apskaičiuoti skersmenį 1,3 m aukštyje saugotiniems medžiams kol kas nėra. Tais atvejais kai skundas atsiduria teisme ir jei teisėjas nurodo pagrįsti kokiu metodu buvo naudotasi nustatant ar buvo nukirstas saugotinas medis, aplinkos apsaugos inspektoriai ne visada gali tai įrodyti ir taip yra pralaimėta ne viena byla.

Teisės akto derinimo procese išskirtines sąlygas išsiderėjo Susisiekimo ministerija, kuri iki šiol, tvarkydama jai priklausančius kelius, visus trukdančius medžius iškirsdavo savo nuožiūra. Dabar šie medžiai nuo 20-30 cm skersmens bus pripažįstami saugotinais ir, norėdami juos tvarkyti, kelininkai turės gauti iš savivaldybės leidimą. Tačiau jiems numatoma išimtis – Aplinkos ministerija rengiasi atleisti kelininkus nuo mokesčių.

Kaip teigia advokatas S. Dambrauskas, dabar teisės aktų ir įstatymų lyg ir pakanka, tačiau nėra institucijų, kurios užtikrintų reikiamą kontrolę. Todėl vargu ar galima tikėtis, kad naujai nustatyti saugotinų medžių kriterijai apsaugos gatvių parkų, skverų želdinius nuo sunaikinimo. Juk leidimus kaip ir dabar išdavinėja savivaldybės. Būtent jų kompetencijoje yra priimti sprendimą kurie želdiniai yra vertingi, o greičiau, kurie atitinka rengiamus projektus, o kurie – ne. Šiais metais į mane kreipėsi Pilaitės bendruomenė dėl miško laukymėje 5 ha plote iškirstų saugotinų medžių.

Mat, Vyriausybei perdavus patikėjimo teise miestų teritorijose esančius miškus, Pilaitės miške esanti laukymė, buvusi miško paskirties žemė, Miškų kadastre tapo kitos paskirties žeme. Savivaldybė tuo kaip mat pasinaudojo ir išdavė leidimą iškirsti medžius visame plote be jokio viešo aptarimo su gyventojais.

Miesto želdynai – tai ir sveikatos šaltinis

Želdynai – nėra ta sritis dėl kurios kiekvieną dieną vyktų aiškinimasis tarp politikų, tačiau į ką virstų mūsų gyvenimas jei jų nebūtų. Juk želdynai ne tik teikia estetinį pasigėrėjimą, vėsina mus karštą dieną ir teikia poilsį, bet valo orą nuo taršos ir visai supančiai aplinkai užtikrina bioįvairovę. Kai kurių tyrimų duomenimis, 1 ha želdinių apytikriai sugeria tiek anglies dvideginio, kiek jo per tą patį laiką išskiria 200 žmonių, o vienas medis gali užtikrinti kvėpavimą vidutiniškai trims žmonėms.

Kaip rodo tyrimai, 1 ha parkų ir skverų želdinių per vegetacijos laikotarpį apvalo 10–20 mln. m3 oro nuo dulkių. Itin svarbu, kad nuostabusis augalų pasaulis, nepaisant neigiamų civilizacijos padarinių gamtai, pamažu prisitaiko prie agresyvėjančios aplinkos: asfalto, plytelių dangų ar paprasčiausio nuvažinėjimo ir randa būdų išgyventi. Tačiau daugeliu atvejų jie neatsilaiko prieš Europos Sąjungos skiriamas lėšas infrastruktūrai įgyvendinti ir sunaikinami, nors galėtų gyvuoti dar daugelį metų. Tikėtina, kad Vyriausybės patvirtintas teisės aktas geriau sureguliuos požiūrį į medį, žmogų, aplinką ir santykius tarp institucijų ir visuomenės.

 

Kęstutis Bacvinka, Seimo narys

 
 
Šeimų šventė

article thumbnailRugsėjo 1 d. (šeštadienį) kviečiame į Šeimų šventę Telšių r.
Plačiau

„Gėlių fiesta“

article thumbnailLVŽS Skuodo skyrius kviečia visus norinčius dalyvauti rugpjūčio 15 d. Skuodo miesto parke vyksiančioje kasmetinėje „Gėlių fiestoje“.
Plačiau

LVŽS sąskrydis 2018

article thumbnailŠ. m. liepos 29 d. (sekmadienį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Plungės rajone (Plokštinėje).
Plačiau

LVŽS Kretingos r. skyriaus Vasaros šventė

article thumbnail2018 m. liepos 20 d. (penktadienį) vyks LVŽS Kretingos rajono skyriaus Vasaros šventė!
Plačiau



Kas jums yra gandras?




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų