2018-05-28 | Robertas Šarknickas. Lietuvis, tik su sąlyga „iki 21 metų“

Pradėsiu nuo laiško iš Amerikos, garbingos mišrios šeimos, kuri įsivaikino paliktą biologinių tėvų vaiką. Nuoširdžiai už tai dėkoju – kad prisidėjote prie reformos „Lietuva be vaikų globos namų“. Tačiau gautas šeimos laiškas verčia susimąstyti, ar mes patys – kaip valstybė – norime prisidėti padėti užsienyje gyvenančioms mišrioms šeimoms, norinčioms paskirti savo gyvenimus nuskriaustiems vaikams.

Laiškas: „Labas vakaras, gerb. Robertai, persiunčiu Jums oficialų Migracijos tarybos atsakymą dėl pilietybės išlaikymo mūsų įvaikintam sūnui A. (vardas neatskleidžiamas). Aš suprantu, kad A. dar turi 16 metų iki jam sueis 21-eri, tačiau manau, kad jau dabar reikia šį klausimą pateikti svarstymui. Įsivaikinti į užsienį iš Lietuvos nėra lengva ir nemanau, kad daug šeimų pasirenka šį kelią. Tuo labiau nemanau, kad yra daug tokių šeimų kaip mūsų: kur vienas iš tėvų yra lietuvis, ir šis klausimas daugumai nėra aktualus. Tačiau manau, kad visi sutiks, kad šiuo atveju vaikas turės susitaikyti su tuo, jog dėl vienokių ar kitokių priežasčių jo neaugino biologiniai tėvai, kad jo niekas nenorėjo įsivaikinti Lietuvoje, ir kad, suėjus 21 metams, jis turės atsisakyti Lietuvos pilietybės (nes Amerikos pilietybės gyvenant Amerikoje atsisakyti praktiškai neįmanoma). Pagarbiai V.“

Visuomenėje nuolat prašoma, netgi reikalaujama, pripažinti ir neskirstyti vaikų, kurie yra gimę šeimoje, o kurie yra įvaikinti. Šiems vaikams turi būti suteiktos tokios pačios teisės, pareigos, sąlygos kaip ir kitiems vaikams. Visgi negalima to prašyti visuomenės, jei patys įstatymai įtvirtina tokių vaikų diferencijavimą jų teisių atžvilgiu.

Nors Lietuvos Respublikoje dviguba pilietybė yra negalima, tačiau įstatymai nustato tam tikras šio draudimo išimtis. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas reglamentuoja atvejus, kai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, asmuo gali turėti dvigubą pilietybę. Vienas tokių atvejų yra vaikas, kuris gimė mišrioje šeimoje (t. y. šeimoje, kurioje vienas tėvų turi Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitas – užsienio valstybės pilietybę) ir dėl to jis įgijo dvigubą pilietybę. Remiantis Pilietybės įstatymo 7 str. 1 p. šis vaikas dvigubą pilietybę turi teisę išlaikyti visą gyvenimą, jeigu pats, savo noru, kurios nors vienos iš jų neatsisakys. To paties įstatymo 7 str. 6 ir 7 punktai nustato, kad tais atvejais, kai vaikas yra įvaikinamas ir dėl to įgyja dvigubą pilietybę, teisė į dvigubą pilietybę jam galioja tik iki jam sukaks 21 metai, o vėliau šis turės pasirinkti – Lietuvos ar kitos valstybės piliečiu jam būti. Nepaisant visko, įstatyme nėra reglamentuojamas atvejis, kai vaiką įsivaikina jau minėta mišri šeima. Tokiais atvejais vaikui, įvaikinamam mišrios šeimos, yra taikomas 7 str. 7 p., o tai iš esmės yra ydingas teisės akto taikymas, kadangi, remiantis teisės nuostatų aiškinimo metodologija, minėtas punktas yra (privalo) būti taikomas išimtinai tik tais atvejais, kai vaiką įsivaikina kitos valstybės piliečiai arba vienas pilietis, bet ne mišri šeima, kurioje yra Lietuvos Respublikos pilietybę turintis asmuo. Štai čia atsiskleidžia įstatyme vyraujantis teisinis neapibrėžtumas ir aiškumo principo trūkumas, taip pat susiduriama su situacija, kai mišrioje šeimoje gimusiam vaikui bei mišrios šeimos įvaikintam vaikui yra taikomi skirtingi standartai – pirmuoju atveju vaikas dvigubą pilietybę turės visą gyvenimą, antruoju, tai iš esmės irgi prilygintina gimimui, tik iki 21 metų. Atsižvelgiant į tai, kad yra praktiškai neįmanoma atsisakyti kai kurių valstybių pilietybės (pvz., JAV), susiduriama su situacija, kai vaikas, kurio vienas iš tėvų yra lietuvis, sulaukęs 21 metų privalo atsisakyti Lietuvos pilietybės, nors galbūt jo bendraamžis toje pačioje klasėje, gimęs mišrioje šeimoje, dvigubą pilietybę išlaikys visą gyvenimą.

Pilietybės įstatymo projektas šiuo metu yra registruotas ir laukia savo pateikimo Seimo plenariniame posėdyje. Belieka tikėtis, kad greitu metu įvaikintų ir šeimoje gimusių vaikų teisės dvigubos pilietybės atžvilgiu bus suvienodintos ir tokiu būdu panaikinta ši nelygybė.

Parengto patobulinto projekto tikslai: suvienodinti šeimoje gimusių bei įvaikintų vaikų teises į dvigubą pilietybę bei suteikti dvigubą pilietybę įvaikinimo metu įgijusiems vaikams teisę dvigubą pilietybę išlaikyti visą gyvenimą.

Taigi, visi Seimo nariai turime galimybę prisidėti prie kilnaus sprendimo. Našlaičio įvaikinimas prilygsta vaiko gimimui, juk ne kiekvienas ryžtasi paaukoti savo gyvenimą likimo nuskriaustiems vaikams. Šiuo metu tokių mišrių šeimų viso labo yra labai nedaug, o norinčių įsivaikinti yra. Prašau visų Seimo narių įstatymo pagrindu suteikti įvaikintiems vaikams būti lietuviais ir po 21-erių.

 

Daugiau informacijos:
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys
Robertas Šarknickas
Tel. (8 5) 239 6641
El. p. robertas.sarknickas@lrs.lt

 
 
LVŽS sąskrydis 2018

article thumbnailŠ. m. liepos 29 d. (sekmadienį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Plungės rajone (Plokštinėje).
Plačiau

Teniso turnyras

article thumbnailTrakų LVŽS skyrius kviečia visus norinčius dalyvauti lauko teniso turnyre 2018-07-01.
Plačiau



Kas jums yra gandras?



 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų