2018-01-29 | Aušra Papirtienė. Ar tikrai pažeidėte darbo drausmę, sužinosite po atleidimo

Jau daugiau kaip pusmetį gyvename naujojo Darbo kodekso ritmu. Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui į darbo santykius plūstelėjo daugybė naujovių. Tiek darbdaviams, tiek ir darbuotojams atsirado nemažas iššūkis, kaip šias naujoves taikyti praktikoje. Viena iš tokių naujovių – drausminių nuobaudų skyrimo panaikinimas. Tačiau tai nereiškia, kad drausminė atsakomybė išnyko. Atvirkščiai, įstatymas darbdaviams paliko laisvas rankas skirti darbuotojui įspėjimą apie darbo pareigų pažeidimą, tačiau darbuotojas neturi teisės ginčyti šio įspėjimo pagrįstumo.

Kaip tai nutiko? Ogi labai paprastai. Darbo kodekso atitinkamas straipsnis numato, kad darbuotojas gali būti atleistas iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, jei pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį įspėjo darbuotoją apie galimą atleidimą už antrą tokį patį pažeidimą.

Atrodytų, kas čia tokio, jei nusižengei darbo pareigoms, tai ir atsakyk. Tačiau praktikoje viskas kur kas sudėtingiau. Ypač skausmingai ši praktika veikia švietimo sektoriuje. Vadovai, gavę tokį įrankį, dalina įspėjimus į kairę ir į dešinę: už laiku nepristatytą sveikatos knygelę (nors darbuotojas buvo pasitikrinęs sveikatą), už pataisymus elektroniniame dienyne, nors tokie taisymai leidžiami, už bendravimą su žiniasklaida, už saugos darbuotojų netinkamą pareigų vykdymą baudžiama auklėtoja, už atsisakymą budėti pertraukų metu (nors tai nėra tiesioginė pareiga) baudžiama mokytoja. Ir šis sąrašas negalutinis. O kiek dar tokių atvejų nėra žinoma.

Blogiausia šioje situacijoje tai, kad darbuotojas, siekdamas apginti savo gerą vardą ir įrodyti, kad jis nepadarė jokio pažeidimo, neturi kur kreiptis. Darbo ginčų komisijos, kurios turėtų būti pirmoji instancija šiame ginče, vienbalsiai atsisako nagrinėti tokio pobūdžio ginčus. Jų manymu, toks įspėjimas darbuotojui neturi jokių teisinių pasekmių, todėl nėra ir darbo ginčo. Tokią praktiką palaiko ir teismai. Tačiau kyla pagrįsta abejonė, ar iš tikrųjų tokie įspėjimai neturi jokių teisinių pasekmių. Deja, jau yra ne vienas atvejis, kai darbuotojui nebuvo skirta metinė premija už tai, jog jam paskirta drausminė nuobauda. Tačiau drausminių nuobaudų neliko. Tai kaip čia yra? O yra taip, jog vadovai šiuos „nereikšmingus“ įspėjimus laiko anksčiau galiojusiomis drausminėmis nuobaudomis ir taiko visas teisines pasekmes, kokios atsirasdavo galiojant senajam Darbo kodeksui. Vadinasi, darbuotojas, galimai netinkamai atlikęs pareigą darbe, netenka teisės į visus teisinius gėrius, kuriuos gauna darbuotojai, neturintys įspėjimų apie darbo pareigų pažeidimą, t. y. gali būti skatinami, paaukštinami ir pan. Tad yra teisinės pasekmės ar ne, spręskite patys.

Taip veikiant dabartinei teisinei bazei, darbuotojai yra paliekami vieni, akis į akį su vadovais, kurie „griežia dantį“ šių darbuotojų atžvilgiu, fiksuoja net menkiausius „netinkamus“ krustelėjimus, kelia bereikalingą įtampą geriems specialistams, laiko juos „ant kabliuko“ ir tik laukia progos, kada bus galima atleisti „nelojaliuosius“ iš darbo. Žinoma, atleistas darbuotojas galės ginčyti neteisėtą atleidimą, įrodinėti, kad įspėjimai apie darbo pareigų pažeidimą buvo nepagrįsti ir gal net galės būti grąžintas į darbą. Tačiau žinant, kad teismas Lietuvoje gali trukti labai ilgai, būti brangus tiek finansiškai, tiek ir emociškai, kažin ar atleistasis darbuotojas pasiryš tokiam ilgam ir varginančiam procesui. O ir laimėjus bylą, retas kuris grįš į buvusią darbovietę, žinodamas, jog darbdavys tokio teisybės ieškotojo savo įstaigoje tikrai nelaukia.

Tokią su nauju teisės aktu atkeliavusią nekontroliuojamą baudimo darbo vietoje tvarką, prieš kurią bejėgės Darbo ginčų komisijos, teismai, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tik skėsčioja rankomis, būtina keisti. Negalima toliau leisti „terorizuoti“ darbuotojus, atimant iš jų teisę apsiginti ir ginčyti neteisingas nuobaudas. Ir šioje vietoje puikiai tiktų prisiminti Premjero Sauliaus Skvernelio žodžius apie naująjį Darbo kodeksą, kuomet jis sakė, kad „per pirmą pusmetį pasižiūrėsime, kokie yra trūkumai“. O jų, kaip matome, yra. Taigi privalome taisyti besiformuojančią ydingą praktiką diktuojantį Darbo kodeksą. Nes žmogaus gerovė yra svarbiau, nei blogai veikiantis, netobulai sustyguotas įstatymas.

 

Aušra Papirtienė,
Seimo narė, LVŽS frakcijos narė

 
 
„Gėlių fiesta“

article thumbnailLVŽS Skuodo skyrius kviečia visus norinčius dalyvauti rugpjūčio 15 d. Skuodo miesto parke vyksiančioje kasmetinėje „Gėlių fiestoje“.
Plačiau

LVŽS sąskrydis 2018

article thumbnailŠ. m. liepos 29 d. (sekmadienį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Plungės rajone (Plokštinėje).
Plačiau

LVŽS Kretingos r. skyriaus Vasaros šventė

article thumbnail2018 m. liepos 20 d. (penktadienį) vyks LVŽS Kretingos rajono skyriaus Vasaros šventė!
Plačiau

LVŽS Lazdijų r. skyriaus vasaros šventė

article thumbnail2018 m. liepos 7 d. (šeštadienį) vyks LVŽS Lazdijų rajono skyriaus vasaros šventė!
Plačiau



Kas jums yra gandras?




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų