Giedrius Surplys. Ar Vyriausybė pasiruošusi karui, jei nesuvaldo net gaidžių peštynių?

2024 03 18

Būtent tą savaitgalį, kai Ukrainą užpuolęs ir plaktuku savo oponentus daužantis Putinas vykdė savo rinkimų farsą, Ingrida Šimonytė atleido Krašto apsaugos ministrą ir apsimelavo prieš visą Lietuvą. Kas įvyko? Ar nebuvo galima bent palaukti pirmadienio?

Penktadienį, kovo 15 d., Edmundas Jakilaitis paleido Facebookinę bombą apie Anušausko ir Kasčiūno rokiruotę: „Ačiū Arvydui Anušauskui. Pažiūrėsime, kaip seksis Laurynui Kasčiūnui“. Kas vyksta?! To nežinojo net elitiniai konservatoriai ar valdančiosios koalicijos lyderiai, o visuomenėje ėmė plisti gandas apie karo pradžią.

Vyriausybė išplatino lakonišką pranešimą: „Šiandien, kovo 15 d., Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė gavo krašto apsaugos ministro A. Anušausko atsistatydinimo prašymą. Komentarai dėl Ministrės Pirmininkės sprendimų bus pateikti pirmadienį, kovo 18 dieną“.

Ar nebuvo galima palaukti iki pirmadienio?

Žaibiškai kilo pasipiktinimo banga dėl visam savaitgaliui paslėptos informacijos. Komunikacijos ekspertai eilinį kartą išvanojo tragišką Vyriausybės komunikaciją, o aš prisiminiau COVID-19 pradžios pamokas: „Arba tu užpildysi informacinę erdvę patikima informacija, arba žmonės susirinks dezinformaciją iš visų kitų kanalų“. Tuomet dirbome dieną-naktį ir rengdavome po keletą spaudos konferencijų per dieną, kad suteiktume žmonėms įvairiausios informacijos apie neregėtą ligą ir pasikeitusią socialinę aplinką. Ši Vyriausybė kitokia. Nesiteikia nieko aiškinti, kol Vilniaus gatvėse nepamato traktorių.

Bet šeštadienį dar vieną bombą susprogdino pats A. Anušauskas, išdavęs, kad tai I. Šimonytė liepė jam susikeisti vietomis su L. Kasčiūnu. Įspausta į kampą, I. Šimonytė nebelaukė pirmadienio ir tą patį šeštadienį prisipažino, kad pati atleidžia ministrą. Esą pokyčiai Krašto apsaugos ministerijos vadovybėje: „susiję su lūkesčiu per Vyriausybei likusios kadencijos laikotarpį padaryti dar daugiau ir greičiau, nei buvo daroma iki šiol, kad Lietuva jaustųsi saugi“. Liko nepilni devyni mėnesiai iki šios Vyriausybės liūdno galo. Daugiau ir greičiau vargu bau beišgimdysi.

Bet svarbiausia – penktadienį Premjerė melavo Lietuvai! Ne A. Anušauskas pasiprašė atleidžiamas, o ji liepė jam pasitraukti.

Kaip taip nutinka, kad aplink Lietuvą siaučiant geopolitinei audrai, būtent tą savaitgalį, kai laukiama Putino provokacijų paūmėjimo, Lietuvoje keičiamas krašto apsaugos ministras? Kam tai naudinga? Kodėl kilus gaidžių peštynėms negalima susiturėti iki pirmadienio?

Dėl visko kaltos kiniškos detalės?

Manyčiau, kad atsakymą rasite pasižiūrėję šio ketvirtadienio popietės Seimo plenarinio posėdžio įrašą. L. Kasčiūnas pristatė Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 37 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jo esmė – pusei metų „atidaryti langą“, kad kuriant dronus Lietuvoje būtų galima naudoti Kinijoje pagamintas detales. Priminsiu, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybė pasirūpino, kad strateginiuose objektuose nebūtų rangovų ir net detalių iš NATO nedraugiškų šalių. Pristatinėdamas savo idėją, L. Kasčiūnas dievagojosi, kad daro tai „ne iš gero gyvenimo“. Esą niekas kitas pasaulyje kol kas negamina varikliukų, kurių reikia dronams.

Įstatymo projektą viešai parėmė ir A. Anušauskas, tačiau paprašė Vyriausybės išvados. L. Kasčiūnas į tai numojo ranka, esą, kam ta Vyriausybės išvada reikalinga. Manyčiau, kad projektui dėl kiniškų detalių reikalinga ne tik Vyriausybės išvada, bet ir Antikorupcinis vertinimas. Lietuva atsisakė kiniškų rentgeno įrenginių oro uostuose ir muitinės postuose; ruošiasi išrinkinėti rusiškas detales iš GIPL dujotiekio, o čia, štai, pusmetį leis montuoti kiniškus varikliukus į karinius dronus... Be to, turint omenyje „nuostabius“ Lietuvos santykius su Kinija, kažin ar Kinijos tiekėjai norės parduoti tų varikliukų Lietuvos įmonėms? O gal kai kurios įmonės jų jau turi sandėliuose, ir „aktyviai laukia“ įstatymo, kuris atvertų „pusmečio galimybių langą“? Priminsiu, kad panašią į L. Kasčiūno idėją dėl išimčių Kinijai pernai buvo pateikęs Petras Gražulis, ir tuomet jis susilaukė klausimų, kam atstovauja.

Neatmesčiau, kad užuominų į tai šeštadienį susitikęs su Respublikos Prezidentu ir pateikė A. Anušauskas, pareiškęs, kad krašto apsaugos sistemos pirkimuose gali pasitaikyti korupcijos apraiškų.

Panašu, kad Krašto apsaugos ministro ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko susikirtimas ketvirtadienį Seimo posėdžių salėje ir tapo paskutiniu alyvos lašu, susprogdinusiu ilgai rusenusį neapykantos židinį. L. Kasčiūnas galėjo pasinaudoti proga ir galutinai įtikinti karštakošius I. Šimonytę ir Gabrielių Landsbergį „nuimti Anušauską“. Priminsiu, kad G. Landsbergis irgi ne kartą buvo viešai susikirtęs su A. Anušausku, dėl pastarojo romaus būdo. Taigi pralaukti savaitgalio nei Premjerė, nei Užsienio reikalų ministras neišturėjo. Liepė ministrui krautis daiktus.

Kas toliau?

Greituolis L. Kasčiūnas... Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas tikrai paspartino fizinio barjero įrengimą palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Jis tikrai išjudino ne vieną svarbų projektą Krašto apsaugos ministerijoje. Ir tikiu, kad jis galėjo tapti puikiu ministru, jeigu būtų paskirtas į šias pareigas nuo kadencijos pradžios.

Tik bijau, kad taip skubotai sušokta Anušausko-Kasčiūno mazurka, ne pagreitins, o visiškai sustabdys darbus, kuriuos Lietuva turi padaryti savo gynybos srityje. Karo metu.

Pirmiausia, nemanau, kad Prezidentas skubės paskirti L. Kasčiūną ministru. Net ir gabiausiems užtrunka įsivažiuoti į ministerijos vadovavimą, o ši Vyriausybė laiko nebeturi. Todėl paprasčiau paimti žmogų iš dabartinių viceministrų. Ir malonu prieš rinkimus įkalti dar vieną įvartį į mirštančių konservatorių vartus.

Antra, tiek opozicinės, tiek, panašu, ir koalicinės partijos vis aiškiau mato, kad Lietuvos gynyba yra paversta Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų strategijos dalimi. Ši strategija prasidėjo nuo G. Landsbergio pareiškimo, kad dangus griūva ir reikia kažką daryti. Iš Vyriausybės, kuri per dvejus karo metus nesugebėjo įrengti nė vienos slėptuvės, atstovo lūpų tai skamba tartiufiškai. Ypač turint omenyje, kad Varšuva paskelbė grandiozinį slėptuvių įrengimo planą, o Vilnius tebesikapsto prie nacionalinio stadiono. Taigi vilčių, kad konservatoriai priprašys kitas partijas susitarti dėl gynybos mokesčių, nedaug.

Trečia, ši Vyriausybė turi ministrų, kurių atstatydinimo žmonės seniai laukia nesulaukia: Žemės ūkio, Sveikatos, Švietimo, mokslo ir sporto, Vidaus reikalų, Energetikos, Užsienio reikalų. Ir sutapk tu man šitaip, visi – nominuoti TS-LKD. Tuo tarpu A. Anušauskas visuomenėje yra populiariausias ministras! Todėl jo atleidimas dar sumažins pasitikėjimą šia dugnamuše Vyriausybe.