Ramūnas Karbauskis. Ar nacionalinis transliuotojas taps politiškai nepriklausomu?

2023 06 14

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija atsidūrė beprecedentėje situacijoje – jau du kartus LRT taryba nesugebėjo išrinkti generalinio direktoriaus. Atrodo, pusė LRT tarybos narių nori pokyčių ir jų nebesieja su kadencija baigusia generaline direktore M. Garbačiauskaite-Budriene. Kitą pusę LRT tarybos narių situacija tenkina ir buvusi generalinė direktorė jiems tinka.

Aš esu vienas iš tų, kurie viliasi, kad pokyčiai LRT įvyks ir Lietuva turės tikrai nepriklausomą visuomeninį transliuotoją. Mano požiūris į LRT situaciją yra paremtas darbo Seime patirtimi. Dirbant Seimo Kultūros komiteto pirmininku, praėjusioje kadencijoje teko dirbti su nauja LRT įstatymo redakcija, kurią Seimas priėmė 2020 metais.

Naujajame LRT veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra GALIMYBĖ, kad LRT valdyme daug didesnę galią galėtų įgyti LRT taryba. Sakau žodį „galimybė“, nes, net ir esant jai, LRT susiklosčiusi tradicija, kada visa visuomeninio transliuotojo valdžia koncentruojasi generalinio direktoriaus rankose, tapo kažkokia inercija, kurią sunku išgyvendinti, nors tie patys veikėjai, kurie tame sukasi, daug suokia apie demokratiją, objektyvumą, žodžio laisvę, nuomonių įvairovę ir t.t.

Todėl ir matome istorijas nuo generalinio direktoriaus slėpynių elektros skydinėje iki milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų dalybų artimiems draugams. Jau nekalbu apie tendencingai pro-liberalią politiką didžiojoje dalyje laidų.
Apibendrinant – LRT taryba naujajame įstatyme jai įtvirtintomis galiomis naudotis nepradėjo.

Nesiplėsiu, kokį LRT vadovė mėgino daryti spaudimą man, priėminėjant naujos redakcijos LRT įstatymą, tik pasakysiu, jog didelis darbas kartu su LRT tarybos nariais, ruošiant įstatymo projektą, baigėsi tuo, jog tuometinės sudėties LRT taryba atsiribojo nuo paruošto įstatymo projekto, net nepergyvendama, kad tada galiojęs įstatymas buvo tiek pasenęs, jog Seimo Teisės departamentas pateikė kelias dešimtis pastabų apie senojo įstatymo prieštaravimus galiojantiems įstatymams.

Neturėjau didelių vilčių, jog LRT taryboje jau pirmuose generalinio direktoriaus rinkimuose, po naujos redakcijos priėmimo, atsiras pakankamai palaikymo pokyčiams LRT. Klydau. Sveikinu tuos LRT tarybos narius, kurie supranta, jog visuomeninis transliuotojas negali tarnauti vienai politinei linijai, tapti nepotizmo pavyzdžiu ar verslo rojumi draugų ratui. Tie, kurie kovoja prieš pokyčius – kovoja už mažesnę LRT tarybos įtaką, už politinę cenzūrą ir dabartinės valdžios įtaką LRT redakcinei politikai.

Kol kas 6:6 ir tai suteikia vilties, jog pokyčiai LRT jau nebe už kalnų. Suprantu, jog dabar bus padaryta viskas, siekiant išsaugoti dabartinę generalinę direktorę, nes LRT dabartinei valdžiai reikalinga kaip propagandos įrankis, kuris pasikeitus LRT vadovybei, gali būti prarastas. Jei kadenciją baigusi vadovė vis tik laimės – tai bus apgailėtina pergalė, nes jau dabar aišku, kad po pilnos kadencijos generalinės direktorės poste M. Garbačiauskaite-Budriene nepasitiki pusė LRT tarybos narių.

Suprantu, jog mano kvietimas LRT tarybai imtis pokyčių ir pertvarkyti LRT valdymą taip, jog LRT generalinis direktorius būtų tik vadybinių funkcijų vykdytojas, kol kas neturės atgarsio LRT tarybos sprendimuose. LRT taryba tęs laikinumą LRT valdyme tol, kol pasikeis bent vienas LRT tarybos narys ir persvara atsidurs arba dabartinės valdžios įtakoje esančių LRT tarybos narių naudai, arba pokyčių LRT siekiančių tarybos narių rankose.

Labai norisi, kad tai būtų pokyčių kelias ir visų Lietuvos žmonių išlaikomas visuomeninis transliuotojas būtų nepriklausomas ir politiškai neutralus. Kaip mokesčių mokėtojas aš nenoriu, kad virš 63 mln. eurų iš nacionalinio biudžeto būtų skiriama dabartinės valdžios propagandos įrankiui. Tai būtų neįmanoma jokioje demokratinėje valstybėje...

Aš dėsiu visas pastangas, kad situacijos LRT nenulemtų dabartinės valdžios planas pakeisti LRT tarybos balsavimą iš slapto į atvirą su LRT tarybos pirmininko lemiamu balsu, kuris tikrai balsuos už buvusios LRT generalinės direktorės M. Garbačiauskaitės-Budrienės kandidatūrą. Tai reikštų, jog dabartinė valdžia pažeistų LRT nepriklausomumo principą, išsaugodama savo politinę įtaką mums visiems priklausančiam transliuotojui.