Į Seimo narės viešąją konsultaciją jau atsakė 933 Lietuvos piliečiai, savo nuomonę vis dar gali išreikšti visi Lietuvos piliečiai Polltix.co puslapyje iki Liepos 24 dienos.

Du trečdaliai lietuvių pritaria daugybinės pilietybės įteisinimui, tačiau nesutinka kaip tai padaryti

2022 07 21

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seimo narė Guoda Burokienė konsultacijų su visuomene platformoje „Polltix.co“ atsiklausė piliečių nuomonės dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.

Kaip pasakoja Seimo narė, „Seime jau sudaryta darbo grupė, skirta Referendumui dėl daugybinės pilietybės Lietuvoje įteisinimo, kuris suplanuotas 2024 metais kartu su prezidento rinkimais. Referendumo klausimo formuluotė dar nėra žinoma, bet reikės nuspręsti, ar daugybinė pilietybė bus galima su visomis šalimis, ar tik su ES/NATO/Europos Ekonominės Erdvės šalimis. Taip pat reikės nuspręsti, ar daugybiniai piliečiai turės tokias pat politines teises, pvz. ar galės balsuoti rinkimuose ar būti renkami.“

Klausimo paaiškiname rašoma, kad „Šiuo metu Lietuva yra tarp daugelio pasaulio valstybių, kurios daugybinę pilietybę leidžia tik labai retais, išimtiniais atvejais. 2019 metais jau vyko Referendumas dėl daugybinės pilietybės, tačiau nepavyko priimti Konstitucijos 12 straipsnio pataisos. Už daugybinę pilietybę balsavo 72% dalyvavusiųjų, tačiau pataisai priimti pritrūko apie 300 000 balsų.“ Kaip prideda G. Burokienė, „Šiuo metu užsienyje gyvena apie 500 000 Lietuvos piliečių. Lietuviams vis plačiau pasklindant po pasaulį, kuriant šeimas ir įsitvirtinant užsienio šalyse, iškyla poreikis turėti ir kitos ar net kelių valstybių pilietybę, neatsisakant Lietuvos pilietybės.“

Į Seimo narės viešąją konsultaciją jau atsakė 933 Lietuvos piliečiai, savo nuomonę vis dar gali išreikšti visi Lietuvos piliečiai Polltix.co puslapyje iki Liepos 24 dienos. Polltix duomenimis viešosios konsultacijos reprezentatyvumas - geras. 62% Lietuvos piliečių pritaria daugybinės pilietybės idėjai, tačiau kyla nesutarimų dėl šios idėjos įgyvendinimo.

27% mano, kad dviguba pilietybė turėtų būti leistina be jokių išlygų, t.y. su visomis politinėmis teisėmis daugybiniams piliečiams ir su visomis šalimis. 17% sutinka su daugybine pilietybe tik su ES/NATO ir Europos Ekonominės Erdvės šalimis. Kiek daugiau - 18% - pritaria daugybinei pilietybei tik su sąlyga, kad Lietuvoje negyventnatys daugybiniai piliečiai neturėtų kai kurių politinių teisių - balsavimo ir teisės dalyvauti rinkimuose. 36% lietuvių nepritaria daugybinės pilietybės idėjai ir vos 1% šiuo klausimu nuomonės neturi.

Analizuojant duomenis pagal respondentų demografiją, iškyla akivaizdūs kartų skirtumai. Jaunesni, t.y. 16-29 m. žmonės daugybinę pilietybę palaiko aktyviausiai. Jai pritaria daugiau nei 80% visų apklaustųjų. 30-49 m. grupėje, entuziazmas daugybinei pilietybei mažesnis, ją palaiko kiek daugiau nei 60%, o vyresnių - tų, kam per 50 m. žmonių tarpe tik 53%.

Tų, kurie palaiko daugybinę pilietybę tik su vakarų šalimis, daugiausia jaunimo tarpe (net 26% jų palaiko tik tokią daugybinės pilietybės versiją). 30-49 amžiaus grupėje palaikymas abiems sąlygoms panašus - 18%, o vyresnių žmonių grupėje politinių teisių ribojimas yra populiariasnis (palaiko 19%) nei daugybinė pilietybė tik su Vakarų valstybėmis (palaiko 13%).


Duomenis analizuojant pagal amžių ir lytį, rodo, kad 30-49 ir 50+ m. vyrai labiau nepritaria daugybinei pilietybei nei tų pačių amžiaus grupių moterys. Visų amžiaus grupių vyrai taip pat yra labiau linkę palaikyti daugybinę pilietybę tik su sąlyga, kad ji bus taikoma tik Vakarų šalims. Tuo tarpu moterys, labiau pritarė daugybinės pilietybės siūlymui, kuris ribotų daugybinių piliečių politines teises.

Komentuodama rezultatus, Seimo narė pastebėjo: „Turime įvertinti ir sudėti įvairius saugiklius, kad daugybinė pilietybė netaptų tik siekis pasinaudoti ekonominiais ar kitais privalumais. O tuo pačiu ir kad neprarastume lietuvių, gyvenančių užsienyje. Tolesniame sprendimo svarstyme sieksiu teisės ekspertų nuomonių ir gerosios praktikos iš kitų valstybių, bet žinoti piliečių nuomonę yra be galo svarbu.“