Rimantė Šalaševičiūtė. Solidarumo principas valdantiesiems – svetimas

2022 05 23

Valdantieji sugeba nuolat kartoti ir girtis, kaip nuosekliai jie rūpinasi pačiais skurdžiausiais ir socialiai pažeidžiamiausiais Lietuvos gyventojais, kaip stipriai ir teisingai jų dėka indeksuojamos pensijos, o jų augimas esą net pralenkia infliaciją, kuri yra didžiausia visoje Europoje.

Visais tais gražiais žodžiais galima patikėti, jei esi atitrūkęs nuo realybės ir nežinai, kad mažiausias išmokas gaunantiems pensininkams jų „teisinga“ indeksacija šiemet reiškia vos 10 eurų, kuriuos kainų pasiutpolkė išsyk paverčia niekuo. Dar galima patikėti, jei tik klausaisi valdančiųjų žodžių, bet neseki veiksmų.

Štai į Seimo posėdžio opozicijos darbotvarkę gegužės 19-ąją buvo įtrauktas Periodinės solidarumo išmokos įstatymo projektas. Pagal jį kartą per metus, iki lapkričio 20-osios, patiems skurdžiausiems, mažiausias senatvės pensijas arba šalpos neįgalumo pensijas ir šalpos kompensacijas gaunantiems žmonėms būtų išmokama vienkartinė 150–215 eurų išmoka.

Tenka apgailestauti, kad valdantieji, manipuliuodami skaičiais, suplakę į vieną krūvą ir didžiausias, ir mažiausias pensijas gaunančius asmenis, projektą išvadino „nesisteminiu“, nereikalingu, nes juk pensijos ir taip indeksuojamos. O Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas leptelėjo, kad pensininkus reikia padaryti „nepriklausomus nuo valstybės ir politikų geranoriškumo“.

Deja, tai tik dar vienas valdančiųjų šūvis į orą. Tik politikų valia nuspręsti, kam, kaip ir kiek bus indeksuojamos pensijos. Ir politikai nusprendė, kad šiemet buvo pakeista pensijų indeksavimo formulė, pagal kurią bendroji pensijos dalis indeksuojama 8,47 proc., o individualioji – 12,71 proc.

Tvirtinti, kad pensijos auga sparčiau nei infliacija, yra, švelniai pasakius, netiesa. Ypač, jei kalbame apie asmenis, kurie neturi būtinojo stažo arba turi tik minimalų stažą senatvės pensijai gauti. Jiems individualioji pensijos dalis išvis neaktuali. Kalbos apie 15 ar 20 proc.pensijų indeksavimą jų neliečia. Realiai jiems taikoma tik 8,47 proc. indeksacija reiškia vos 10 eurų per mėnesį daugiau, nuo birželio – dar 22 eurai. Lašas jūroje.

Štai pagerinti šių, patį didžiausią skurdą patiriančių pensininkų padėtį ir buvo norima įteisinant jiems skirtas vienkartines periodines išmokas. Tik jiems, o ne gaunantiems solidesnes, sakykim, 800 ar 1000 eurų pensijas, kuriems indeksuojama ir bendroji, ir individualioji pensijos dalys, todėl susidaranti santykinai reikšmingesnė suma.

Vadinamoji „tryliktoji“ ar net „keturioliktoji“ pensija yra mokamos Austrijoje, Italijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Kipre, Lenkijoje, Vengrijoje. Kai kuriose iš jų senatvės pensijos sudaro arba net viršija 90 proc. gautojo darbo užmokesčio. Lietuvoje šis rodiklis – vienas mažiausių Europoje , vos 30,7 proc.

Vienkartinė išmoka suteiktų ne tik svarbią finansinę paramą vargingiausiai gyvenantiems pensininkams. Ji sutvirtintų mūsų visuomenės solidarumo principą.

Bet valdantiesiems šis principas turbūt nesuprantamas ir svetimas.