„2016-2020 LVŽS sudaryta Vyriausybė buvo užtikrinusi ekonomikos augimą net ir krizės, kurią pasaulyje sukėlė Covid-19 pandemija, sąlygomis.“

Aušrinė Norkienė. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija turi pastabų Vyriausybei ir nepritars jos veiklos ataskaitai

2022 05 10

Vyriausybė stokoja dėmesio regionams, žlugdo nacionalinį susitarimą dėl švietimo, daug klausimų kyla dėl sveikatos sistemos reformos, nepateikia projektų ir planų, kaip bus dengiamos valstybės skolos ir kaip bus investuojami pasiskolinti pinigai. Pasigendame skolintų lėšų ir jų, kaip ateityje pridėtinę vertę valstybei ir jos žmonėms kursiančių investicijų naudos analizės. Iš pateiktų darbų ataskaitos matome, kad didžioji skolintų lėšų dalis bus skirta „pravalgymui“ ir „skylių užkaišymui“, kai tuo tarpu galėtų būti nukreiptos į pridėtinę vertę kuriančias investicijas, ateityje galėjusias padėti valstybei užsitikrinti ekonominį ir socialinį tvarumą.

Taip pat negalime nepastebėti, jog Vyriausybė vengia objektyvios nutrauktų santykių su Kinija analizės. Kas padengs valstybės ir verslo patiriamus nuostolius dėl nenoro atstatyti santykius taip, kaip pranešė oficialūs Kinijos asmenys Lietuvoje – išsprendžiant Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimą.

Vyriausybės ataskaitoje daug kalbama apie valstybės išorės grėsmes, kurioms didžiausias dėmesys bus skiriamas ir 2022 metais. Karo temai dominuojant viešojoje erdvėje, tarsi pamirštama, kad Lietuvą ir toliau retina perteklinės mirtys ir auganti emigracija, gyventojų nuotaikas ir toliau prastina milžiniškais tempais auganti infliacija ir kainos.

Praktiškai nebeliko regioninės politikos, kuri skatintų darbo vietų kūrimą ir investicijas, infrastruktūros atsinaujinimą. Vietoje to girdime apie švietimo ir sveikatos reformas, kurių pagrindu bus atsisakoma mokyklų ir ligoninių.

Praėjusių metų rugsėjo 1-ąją visos politinės partijos Seime vieningai pasirašėme nacionalinį švietimo susitarimą. Tačiau paaiškėjo, kad realybė yra kitokia: valdančiųjų veiksmai švietimo srityje prasilenkia su švietimo susitarime numatytomis nuostatomis. Pastebėjome, kad sprendimai dėl mokyklų tinklo optimizavimo yra priimami nepakankamai įsiklausant į mūsų ir savivaldos nuomonę ir pasiūlymus. Todėl savivaldybės yra priverstos daryti tik tai, kas joms „nuleidžiama“ iš viršaus.

Iki šiol negauname atsakymo, kokia tiksliai planuojama sveikatos sistemos reforma. Daug apie tai kalbama, bet ar pasiekti rezultatai, rasti visiems priimtini kompromisai – iki šiol neaišku.

Susisiekimo sektoriaus srityje Lietuva iki 2021 metų ES buvo lyderiaujanti valstybė pagal transporto dydį BVP, kuris sudarydavo per paskutinius 10 metų nuo 11 iki 13 proc. nuo viso BVP. Tokį aukštą rodiklį ES mastu Lietuva pasiekė nuolatinių investicijų dėka į transporto infrastruktūrą, o taip pat sudarant sąlygas šios srities verslui plėsti transporto, logistikos ir tranzito verslą šalyje ir tarptautiniu mastu.

2021 m., keičiantis Lietuvos geopolitinei situacijai, IX koridoriaus apimtys ėmė mažėti, netekus įprasto tranzitinio srauto Rytai–Vakarai, tinkamai nepasirengiant ir nesukuriant alternatyvų. Mūsų nuomone, tokia susidariusi padėtis iš esmės turės ilgalaikį neigiamą poveikį šalies transporto, logistikos ir tranzito sistemai, šalies pramonei ir ekonomikai, didžiausioms valstybės valdomoms įmonėms.

Todėl Vyriausybė turėtų parengti strategiją ir aiškų taktinių veiksmų planą dėl situacijos suvaldymo ir perspektyvų. Vyriausybės 2021 m. veiklos ataskaitoje apie tai nekalbama.

Vyriausybės ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje per 2021 metus išasfaltuota tik apie 200 km valstybinės reikšmės kelių ir suremontuota 160 km kelių. Prasta kelių priežiūra ir nepatenkinamos kelių priežiūros apimtys veikia į toliau blogėjančią kelių sistemos padėtį, o nesiimant ryžtingų pokyčių, esamam kelių tinklui ateity prireiks ženkliai didesnių sumų nei jų poreikis yra šiuo metu.

Kelių sektoriuje trūksta ilgalaikės strategijos, kurios pagrindu būtų galimybė laiku parengti projektus, laiku suplanuoti šalies investicijas, ES lėšas, o rangovams tinkamai organizuoti savo veiklą.

Reziumuojant būtina pasakyti, kad tokiam svarbiam valstybės ekonomikos sektoriui kaip susisiekimas, kurio indėlis įprastai siekė iki 13 proc. BVP, Vyriausybės ataskaitoje turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, ypač tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis, kokios yra šiuo metu, tačiau ataskaitoje randama daugiau mažareikšmės sektoriui informacijos nei strateginių išvadų ir strateginio ambicijų padėčiai gerinti.

Baigdama noriu priminti, kad 2016-2020 LVŽS sudaryta Vyriausybė buvo užtikrinusi ekonomikos augimą net ir krizės, kurią pasaulyje sukėlė Covid-19 pandemija, sąlygomis. Daug dėmesio buvo skirta visuomenės sveikatos ir vaistų kainų problemų sprendimams, skurdo mažinimui, skaidrumo ir atsakingo valstybės biudžeto naudojimo, nemokamo aukštojo švietimo ir bendrai švietimo sistemos tobulinimo užtikrinimui. Tačiau viso to pasigesta dabartinės valdžios veikloje.