Pasak R. Šalaševičiūtės, „13-oji pensija“ padėtų užtikrinti, kad periodiškai kartą metuose išmokama vienkartinė išmoka suteiktų senatvės pensininkams ne tik itin svarbią finansinę paramą, bet ir dar labiau sutvirtintų solidarumo – vienybės, besiremiančios ir pasireiškiančios bendrais interesais ir tikslais – principą.

Šešėlinė ministrė R. Šalaševičiūtė siūlo Lietuvos senjorams 13-ąją pensiją

2022 03 07

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės kabineto narė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad Lietuvos senjorai ir senjorės, lyginant su ES senjorais, vis dar gauna tik apie 30,7 proc. darbo užmokesčio siekiančias pensijas, todėl siūlo šią neteisybę Lietuvos senjorų atžvilgiu taisyti valstybei mokant taip vadinamą „13-ąją pensiją“, kurios dydis priklausytų nuo darbo stažo. Minimali 13-oji pensija būtų apie 215 eurų.

„Europos Sąjungos valstybėse mokamų pensijų dydžiai svyruoja nuo 36,5 proc. buvusio atlyginimo Lenkijoje iki 90,3 proc. buvusio atlyginimo Portugalijoje ar 94 proc. buvusio atlyginimo Vengrijoje. Ir šiose valstybėse, išskyrus Graikiją, yra mokamos skirtingos papildomos kasmetinės išmokos, dar vadinamos 13-ąja ir 14-ąja pensijomis. Šiuo metu tokios išmokos yra skiriamos Austrijoje, Italijoje, Kipre, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje“, – sako R. Šalaševičiūtė. Ministrė parengė „13-osios pensijos“ įstatymo projektą ir jį pristatė šešėlinės Vyriausybės nariams.

Pasak R. Šalaševičiūtės, „13-oji pensija“ padėtų užtikrinti, kad periodiškai kartą metuose išmokama vienkartinė išmoka suteiktų senatvės pensininkams ne tik itin svarbią finansinę paramą, bet ir dar labiau sutvirtintų solidarumo – vienybės, besiremiančios ir pasireiškiančios bendrais interesais ir tikslais – principą.

„Siūlymas susieti išmokos dydį su senatvės pensijos bendrosios dalies dydžiu argumentuojamas tuo, jog nuo š. m. sausio 1 d., siekiant labiau padidinti mažiausias pensijas, buvo pakeista bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo tvarka, kuria vadovaujantis tie žmonės, kurie yra įgiję būtinąjį stažą (turintys 15 metų minimalų stažą), bet neturintys būtino stažo, gaus viso dydžio bendrąją pensijos dalį – 215,09 euro. Todėl suveikia mažiausią pensiją gaunančių asmenų rėmimo mechanizmas. O tuo tarpu siūlymas mokėti periodines vienkartines išmokas priklausomai nuo turimo darbo stažo įtvirtina solidarumo principą bei stiprina dirbančiųjų žinojimą, jog jų šiandienos darbas yra įvertinamas ir atlygintinas ateityje“, – įsitikinusi R. Šalaševičiūtė.

Analizuojant procesus Lietuvoje, fiksuojama, jog bendroji pensijos dalis pagal šių metų indeksavimo koeficientą didėja 8,47 procento, o individualioji dalis, kuri priklauso nuo kiekvieno žmogaus per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų, didėja 12,71 proc. Tuo tarpu jau 2021 m. gruodžio mėn. infliacija siekė 10,7 proc. ir buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje, kurioje per metus kainos vidutiniškai padidėjo 5,3 proc., o euro zonoje – 5 proc. Statistikos duomenimis Lietuvoje lyginant nuo 2021-02-01 iki 2022-02-01 infliacija siekė 12,2 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos, be būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių, ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Tai pažymima Statistikos departamento pranešime.

„Akivaizdu, jog esant tokiai situacijai finansinė pagalba senyvo amžiaus asmenims yra itin reikšminga“, – posėdyje sakė R. Šalaševičiūtė.

Ši išmoka būtų išmokama einamųjų metų lapkričio mėnesį iki 20 d. Ši data pasirenkama dėl to, jog prasidėjus šildymo sezonui ir artėjant vienai iš svarbiausių metų šventei Šv. Kalėdoms asmenų išlaidos įprastai didėja. Panašiu principu yra mokamos vienkartinės išmokos (13-osios ir 14-osios pensijos) Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Vengrijoje.

Pirmadienį, kovo 7 d., vyko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės posėdis, kuriame buvo svarstoma LVŽS socialinės politikos įgyvendinimo strategija.